Jei ruošiatės leisti atostogas Lietuvos ar pietietiškų kraštų paplūdimiuose, siūlome perskaityti informatyvų interviu su „GK klinika“ gydytoja dermatologe Nadežda Jarušina.
– Pradėsiu nuo kiek neįprasto klausimo, kodėl mes įdegame? Nuo ko priklauso, kad vieni žmonės įdega greičiau už kitus?
– Įdegis – tai ne tik graži odos salva, bet apsauga nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio, saulės nudegimų ir laisvųjų radikalų. Ilgai būnant saulėje, ima gamintis melaninas, kuris yra atsakingas už odos pigmentaciją. Pagal tai, kaip greitai saulėje įdega žmonių oda, išskiriamos šešios odos grupės – fototipai.
I fototipas: balta oda (raudonplaukiai), visada nudega, niekada neįdega, daugybė strazdanų.
II fototipas: šviesi oda, visada nudega, kartais lengvai įdega, gana daug strazdanų.
III fototipas: šviesi į rusvumą oda, kartais nudega, visada įdega (vidutinis įdegis), kelios strazdanos.
IV fototipas: rusva oda, niekada nenudega, visada įdega (tamsus įdegis), nėra strazdanų.
V fototipas: tamsi oda, niekada nenudega, visada įdega (labai tamsus įdegis), nėra strazdanų.
VI fototipas: juoda oda, niekada nenudega, nėra strazdanų.
Žinodamas savo fototipą žmogus gali geriau pasirinkti deginimosi trukmę ir apsauginį kremą nuo saulės.
– Daug žmonių deginasi ne tik saulėje, bet ir soliariume. Kas saugiau – tikra ar dirbtinė saulė?
– Saulėje su atitinkama apsauga (kremai, drabužiai, skrybėlės, skėčiai ar natūralus pavėsis) degintis yra saugiau negu soliariumuose.
– Ar tikrai nuo saulės sensta oda, kodėl?
– Saulės spinduliai – pagrindinis ankstyvo odos senėjimo kaltininkas. Pastovus UV spindulių perdozavimas prieš laiką sendina odą. Ji praranda elastingumą, tampa plona ir raukšlėta. Saulės spinduliai sukelia fibroblastų ir kolageno, t. y. medžiagos, kuri atsakinga už odos stangrumą ir elastingumą, nykimą.
Beje, dėl to oda ne tik prarandą grožį ir sensta anksčiau laiko, bet gali imti vystytis įvairios ligos.
– Kodėl įdegus lupasi oda? Ar tai pavojinga?
– Sveikai įdegus, oda nesilupa (šypsosi gydytoja). Bet nudegus – taip, nes žūsta viršutinio odos sluoksnio ląstelės, negyvas sluoksnis atsiskiria ir oda ima luptis.
– Vasarą deginasi turbūt visi. Vieni prie jūros, kiti – prie ežerų, treti saule mėgaujasi savo kiemuose. Ar skiriasi saulės intensyvumas, pavojingumas? Sakoma, „prie vandens saulė ima geriau“, ar tai tiesa?
– Prie vandens telkinių degintis tikrai maloniau, saulės kaitrumas mažiau vargina. Bet nudegti galima bet kur. Geriausia degintis ryte iki 11 val. ir nuo 16 val. Manoma, jog „nepavojingomis valandomis“ įgytas įdegis išlieka ilgiausiai.
– Įdegame ne tik paplūdimiuose, bet ir eidami gatve, laukdami autobuso stotelėje. Ypač daug saulės gauna veidas, rankos. Ar vertėtų saugotis tokios saulės?
– Tokios saulės saugotis būtina! Reikėtų naudoti apsauginius kremus, dėvėti šviesių spalvų drabužius, skrybėles.
– Deginantis apsauginį kremą rekomenduojama naudoti visada. Kaip jį išsirinkti? Ar reikėtų atsižvelgti į odos tipą, renkantis kremą pagal SPF?
– SPF – tai apsaugos nuo saulės faktorius (angl. Sun Protection Factor). Paprasčiau tariant, tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris pratęsia būvimo saulėje laiką. Kiekvieno žmogaus oda, priklausomai nuo jos tipo, įdega per skirtingą laiko tarpą. Pavyzdžiui, šviesiaodžiai, būdami saulėje ir nenaudodami jokių apsauginių priemonių, parausta vidutiniškai per 10 min. Pasitepus priemone su SPF15 to paties baltaodžio oda parausta ne per 10, o per 10 x 15 min., t. y. per 15 kartų ilgesnį laiko tarpą – 150 min. Mažiau jautrios odos savininkas, kurio oda įdega per ilgesnį laiko tarpą nei 10 min., naudodamas tą pačią priemonę, turinčią SPF15, bus saugus saulėje dar ilgesnį laiko tarpą.
Standartiškai vasarą visiems rekomenduojama ne mažesnė kaip SPF 15 apsauga. Tai reiškia, kad pasitepus tokiu kremu saugiai galima degintis apie 150 min. Praėjus šiam laikui, būtina vėl pasitepti kremu.
– Ne vienam iškyla dilema, kiek apsauginių kremų pirkti. Ar kūno kremą nuo saulės galima tepti ir ant veido?
– Ant kremų pakuotės visada būna pažymėta, kokioms kūno dalims jis skirtas. Dažniausiai yra universalūs kremai visam kūnui. Bet galima rinktis atskirai tik veidui tinkantį apsauginį kremą.
– Apsauginiu kremu prieš mėgaujantis saulės voniomis turbūt tepasi daugelis, tačiau ar būtina naudoti kremą po deginimosi?
– Taip, rekomenduotina, nes į apsauginių kremų sudėtį įeina įvairių odą drėkinančių ir raminančių medžiagų (alijošius, vitaminas E, pantenolis.)
– Dažnai norėdami stipriau ir greičiau įdegti žmonės perka įdegį skatinančius kremus. Kokią jūsų nuomonė apie šias priemones?
– Jeigu įdegį skatinantis kremas yra su SPF, tokį kremą galite naudoti.
– Pasitaiko žmonių, kurie degindamiesi nenaudoja apsauginio kremo. Ar tai pavojinga? Kas gali nutikti?
– Žmogus gali nudegti, ilgainiui gali išsivystyti priešvėžinės ar vėžinės odos ligos.
– Nemažai žmonių, dirbančių ofisuose ir biuruose, saulę mato tik pro langą, todėl gavę trumpas vasaros atostogas skuba įdegti kuo greičiau. Kaip saugiai įdegti pirmą kartą?
– Geriausia degintis ryte iki 11 val. arba po 16 val., kada saulės spinduliai nėra tokie aktyvūs. Būtina nepamiršti dengti galvą skrybėlėmis, kepurėmis, tepti odą apsauginiu kremu. Svarbu saugoti akis, nes jos ypač jautrios tiesioginiams saulės spinduliams, todėl patartina dėvėti akinius nuo saulės. Taip pat nepamiršti nuolat vartoti skysčius, nes būnant saulėje žmogus greitai praranda vidinį organizmo vandenį.
– Jei vis dėlto žmogus nudegė saulėje. Kokia būtų pirmoji pagalba?
– Yra įvairių vėsinamųjų kremų, vaistinių preparatų, kurie tinkami naudoti esant odos nudegimui. Jei svaigsta galva, pykina, būtina pasitraukti nuo tiesioginių saulės spindulių, eiti į vėsią vietą, gerti daug skysčių. Jei per kelias valandas silpnumas nepraeina ar nualpstama, reikia kreiptis į gydytojus, nes tai saulės smūgio požymiai.
– Matyt, populiariausia nudegusią odą gydyti liaudiškomis priemonėmis: tepti kefyru ar grietine. Ar tai saugu?
– Šios liaudiškos priemonės tikrai nepakenks, bet ir tinkamai nepadės, nebent trumpam atvėsins odą.
– Kada nudegus odą saulėje jau verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
– Odos pažeidimo laipsnis ir saulės nudeginimo simptomai tiesiogiai priklauso nuo laiko, praleisto po UV spinduliais ir gauto jų kiekio. Daugeliu atvejų patys pirmieji požymiai – skausmas ir odos paraudimas, vėliau atsiranda odos sausumas, oda ima luptis.
Silpni nudegimai nuo saulės paprastai patiriami praėjus 3–7 val. nuo saulės spindulių veikimo tose kūno vietose, kurios nebuvo apsaugotos. Rečiau saulės sukelti nudegimai būna tokie stiprūs, kad atsiranda pūslelės, oda šlapiuoja. Kartu gali atsirasti ir bendrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip:
- pakilusi temperatūra,
- drebulys,
- galvos svaigimas,
- skausmas,
- pykinimas,
- vėmimas ir kita.
– Koks būtų Jūsų pagrindinis patarimas žmonėms, norintiems greitai, gražiai ir saugiai įdegti?
– Geriausia degintis ryte arba pavakare, kada saulės spinduliai nėra tokie pavojingai aktyvūs. Be to, būtina nepamiršti dengti galvą skrybėlėmis, kepurėmis, saugoti akis akiniais nuo saulės, teptis apsauginiais kremais. Taip pat nepamiršti nuolat vartoti skysčių.