Kaip jaustis lengviau, suvalgyti tik tiek, kiek reikia organizmui ir suvaldyti žvėrišką apetitą? Toliau aptarsime keletą būdų, kurie galėtų bent kažkiek padėti save kontroliuoti.
Įsiklausykime į savo organizmą
Kada valgome? Ar tada, kai jaučiame alkį? Ar tada, kai mums nuobodu ir liūdna? Ar tada, kai dėl kažko susinerviname? Ar tada, kad norime kažko paskanauti ir atsipalaiduoti? Atskirkime fiziologinį ir emocinį alkį. Organizmas yra sudėtinga visuma, kuri mums nuolat siunčia signalus. Pavyzdžiui, apie alkį praneša gurgiantis skrandis, intensyvesnė seilių gamyba. Normalu, kad ilgiau nepavalgius ramybės neduoda ne tik mintys apie skanų maistą, bet ir pasireiškiantis energijos trūkumas ar galvos skausmas. Tai ir yra fiziologiniai alkio požymiai. Įsiklausykime į savo organizmo siunčiamus ženklus ir vertinkime juos racionaliai – galbūt mums visai nereikia to šokoladinio batonėlio, kuris, nors ir pamalonins gomurį, bet suteiks daug nenaudingų kalorijų ir dar turės įtakos dideliems gliukozės koncentracijos pokyčiams kraujyje. Vietoj nesveikų užkandžių rinkimės riešutus – jie suteiks organizmui naudingų maistinių medžiagų ir veiksmingai numalšins alkį.
Gerkime daug vandens
Įdomu tai, kad troškulį labai dažnai painiojame su alkiu. Vanduo ne tik padeda palaikyti tinkamą organizmo skysčių, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, bet jis labai svarbus norint pašalinti medžiagų apykaitos metu susidarančias nuodingas medžiagas. Jei prieš kiekvieną valgį išgertume stiklinę vandens, tikėtina, kad suvalgytume žymiai mažiau (tačiau ne prieš pat valgį, turėtume tai padaryti likus bent 10–15 minučių iki pusryčių, pietų ar vakarienės). Per parą rekomenduojama išgerti maždaug 2 litrus skysčių (tai apytikslė norma, mat skysčių poreikis kiekvienam yra individualus). Išgertų skysčių kiekį seksime lengviau, jei skaičiuosime išgertas stiklines arba naudosime butelius, gertuves. Vandens galėtume išgerti kiekvieną kartą, kai pagalvojame apie maistą tarp rimtesnių valgymų – tikėtina, kad tokiu būdu išvengsime bereikalingų užkandžių. Kad būtų skaniau ir naudingiau, vandenį galime pagardinti citrina ar apelsinu, greipfrutu, mėtomis, agurku, įvairiomis uogomis. Vanduo su išbrinkusiomis čija (chia) sėklomis arba linų sėmenimis ne tik veiksmingai užpildys skrandį, bet ir pagerins virškinimą.
Valgykime sveikiau
Alkio ir sotumo jausmui svarbu ne tik tai, kiek valgome, bet ir ką valgome. Jei rinksimės turtingos maistinės vertės ir nerafinuotus produktus, kurių sudėtyje natūraliai daugiau ląstelienos, sotumo jausmą pajusime greičiau ir jausime jį ilgiau. Mėgaukimės liesa raudona ir balta mėsa (pavyzdžiui, paukštiena), riebia ir ne tokia riebia žuvimi, daržovėmis, vaisiais, rūpestingai užaugintų vištų kiaušiniais, viso grūdo produktais, sėklomis ir riešutais, augaliniais nerafinuotais aliejais, liesesniais raugintais ir nesaldintais pieno produktais. Venkime cukraus, saldiklių, rafinuotų miltų ir ryžių, saldumynų, baltų miltų kepinių, saldintų gėrimų ir sulčių, rafinuotų aliejų, hidrintų riebalų (margarinų), riebaluose keptų produktų, alkoholio (jis ypatingai skatina alkio jausmą).
Ką daryti, kai norisi saldžiau?
Rinkimės šviežius ir džiovintus vaisius, pasidomėkime sveikesnių desertų receptais – dabar galima surasti šimtus sveikuoliškų idėjų. Žiūrėkime tai, ką valgome, ir jausimės sotesni, laimingesni, energingesni – gliukozės koncentracija kraujyje bus stabilesnė, nekamuos nesuvaldomi alkio priepuoliai, negana to, džiaugsimės ir dailesnėmis kūno linijomis ar sėkmingesniu kūno masės indekso palaikymu.
Dar šis tas
Nepamirškime ir reguliaraus mitybos režimo (pavyzdžiui, nepraleiskime maistingų pusryčių, kurių metu patartina rinktis šviežius kiaušinius ir jų patiekalus, grūdines košes su sveikatai naudingais priedais, avokadus).
Pakankamai pailsėkime (miego trūkumas skatina alkio priepuolių pasireiškimą) – tai nereiškia tik pakankamą miego valandų skaičių. Patartina nakties miego eiti ne per vėlai, pavyzdžiui, apie 22 valandą. Tuomet vakarienė nebus per vėlyva ir ryte labiau norėsis maistingų pusryčių. Atminkime, kad daugiau energijos su maistu turėtume gauti ne vakare, o ryte – tuomet ji bus veiksmingiau išeikvojama, o nenusės papildomų centimetrų pavidalu ant liemens ar klubų.
Rūpinkimės savo sveikata – ne paslaptis, kad labai stiprus ir nuolat juntamas alkis, nuolatinis skrandžio tuštumo ar sunkumo pojūtis, skausmai ir spazmai gali signalizuoti apie virškinimo trakto ligas. Jei šie simptomai labai dažni ir nepraeina netgi pavalgius – būtina kreiptis į gydytoją ir įsitikinti, ar nereikia pradėti gydymo. Pavyzdžiui, jei vos tik pavalgius juntamas skausmas – tai gali būti skrandžio uždegimas, skrandžio opaligė ar kiti virškinimo trakto sutrikimai. Jei pradeda skaudėti praėjus kelioms valandoms po valgio – tai gali būti dvylikapirštės žarnos opaligė, tulžies ar plonosios žarnos ligos. Įsiklausykime į organizmo siunčiamus signalus ir nedelskime pasirūpinti savo sveikata laiku.
Jei dažnai sutrinka virškinimas, tai gali būti ženklas, kad Jūsų kasa virškinimo fermentų gamina arba išskiria nepakankamai.