Valgymo sutrikimai būdingi visoms be išimties žmonių grupėms – skirtingo amžiaus, kilmės, rasės ir lyties. Remiantis naujausiais, JAV Nacionalinės nervinės anoreksijos ir panašių sutrikimų asociacijos pateiktais duomenimis, šio tipo bėdos kamuoja daugiau nei 30 mln. piliečių. Su valgymu susijusioms problemoms priskiriami tokie sutrikimai kaip nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalymo sindromas, besaikis sportavimas ir kt.
Supratimą, kas yra valgymo sutrikimai, trikdo begalė klaidingų nuostatų, teigia psichiatrijos ir biheivioristinių mokslų profesorė Nancy Zucker iš Duke universiteto Medicinos mokyklos, Duke valgymo sutrikimų centro Darame (Šiaurės Karolina) įkūrėja ir vadovė.
Vis dėlto didžiausiu ir labiausiai paplitusiu mitu, anot N. Zucker, reikėtų vadinti įsitikinimą, kad valgymo sutrikimai yra susiję tik su žmogaus pergyvenimu dėl netobulos išvaizdos. Šią nuostatą profesorė laiko klaidinga, kadangi tie sutrikimai, kaip ji teigia, – iškreipto individo požiūrio į save patį išraiška. Labai dažnai juos lemia bandymai sukontroliuoti aplinkybes, patekus į situaciją, kuri iš esmės nėra pavaldi.
Remiantis Nacionalinio psichikos sveikatos instituto skelbiama informacija, valgymo sutrikimai gali kelti net mirtiną grėsmę arba turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Pavyzdžiui, anoreksija gali privesti prie tokių sveikatos problemų kaip anemija (mažakraujystė), mitybos nepakankamumas arba sumažėjęs kraujospūdis, o persivalymas – pakenkti savivertei, sukelti nutukimo ir, automatiškai, širdies ligų riziką, sužadinti gėdos jausmą, polinkį valgyti slapta, dažnai laikytis dietų.
Labai svarbu nepamiršti, kad ne visi valgymo sutrikimai skatina radikalų svorio kritimą arba, atvirkščiai – augimą. Tad kaipgi atpažinti valgymo sutrikimų simptomus, neturinčius nieko bendro su svoriu? Atsakymą į šį klausimą rasite skaitydami toliau pateiktą informaciją iš portalo thehealthy.com.
Visiškas tam tikros rūšies maisto atsisakymas
Bandymas atsisakyti vis daugiau maisto produktų grupių (cukraus, angliavandenių, pieno produktų, mėsos, gyvulinės kilmės maisto) gali būti valgymo sutrikimų ženklas. Tai vadinamoji ortoreksija. N. Zucker mano, kad norą griežtai atsisakyti kokiai nors grupei priklausančių produktų ypač skatina maisto pramonė, deklaruojanti, kad vienos rūšies maistas yra geresnis, o kitos – prastesnis.
Ypač ryškus tokio spaudimo pavyzdys – peršamos nuostatos dėl žalos, kurią, esą, sukelia angliavandeniai arba riebalai, ir nuolatinis šių tvirtinimų kaitaliojimas. Įvairios dietos ir mitybos planai, pagrįsti kokių nors produktų eliminavimu, gali sukelti nemenkų problemų į valgymo sutrikimus linkusiems asmenims. Nors ir atrodo absurdiška, bet laikantis kai kurių dietų tenka atsisakyti net 85 proc. maisto, kurį šiaip jau galima valgyti.
Organizmo siunčiamų signalų ignoravimas
Laikydamiesi griežtų maitinimosi taisyklių, žmonės gali nustoti atpažinti alkio ir sotumo pojūčius. 2016 metais, atlikdami vieną iš tyrimų, kurio išvados pateiktos žurnale „Biological Psychiatry“, mokslininkai išanalizavo, kaip veikia 23-ijų nuo anoreksijos išsigydžiusių moterų smegenys, ir gautus rezultatus palygino su 17-os šio sutrikimo neturėjusių moterų smegenų funkcijomis. Teko konstatuoti, kad anoreksija sirgusios moterys, netgi ir tos, kurios galop pasveiko, nefiksuoja alkio signalų taip, kaip anoreksijos nepatyrusios moterys. Kai nereaguojama į alkio signalus, netenkama motyvacijos valgyti.
Valgymas atsiskyrus nuo žmonių
Natūralu, kad, pastebėję žalingus konkretaus asmens maitinimosi įpročius, draugai ir artimieji stengiasi jam patarti, reiškia susirūpinimą. Kaip tik todėl valgymo sutrikimų kamuojami asmenys stengiasi likti vienumoje, atsiriboti nuo aplinkinių, ypač – kai valgo.
„Eliminavus ištisas produktų grupes, maitintis viešumoje, su kitais žmonėmis darosi labai sudėtinga, ypač todėl, kad neišvengiamai tenka teisintis dėl savo mitybos subtilybių. Tai sukelia socialinį spaudimą ir didina diskomfortą“, – sako N. Zucker.
Besaikis sportavimas
Remiantis JAV Nacionalinės valgymo sutrikimų asociacijos publikuojama informacija, besaikio sportavimo simptomais derėtų laikyti treniruotėms teikiamą prioritetą kitos svarbios veiklos atžvilgiu, treniruočių planavimą netinkamu laiku arba netinkamomis aplinkybėmis, sportavimą, nepaisant traumų arba kokių nors ligų, ir kt.
„Mankšta yra puikus dalykas, mažinantis depresiją, keliantis nuotaiką ir gerinantis širdies bei kraujagyslių funkcijas“, – pripažįsta N. Zucker.
Vis dėlto valgymo sutrikimų turinčius asmenis labai lengvai gali užvaldyti idėja, kad daugiau yra geriau, o taip nutikus treniruotės ima dominuoti jų gyvenime.
Sportavimas be laisvadienių
Nuostata, kad sportuoti reikia kasdien, rodo nenorą įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Nesugebėjimas praleisti treniruotės arba padaryti pertrauką gali būti sutrikimo požymis.
„Lankstaus požiūrio į sportą nebuvimas gali nuskurdinti kitas žmogui svarbias gyvenimo sritis, be to, tikrai būna tokių dienų, kai organizmas kuo aiškiausiai rodo norą pailsėti. Deja, griežtas nusistatymas ir taisyklės neleidžia „nuolaidžiauti“, todėl žmogus nesugeba sau pasakyti, kad turi atsikvėpti, nes šito nori organizmas“, – sako N. Zucker.
Griežtas atsisakymas ragauti maistą
Valgymo sutrikimų turinčiam asmeniui gali būti ypač sunku nukrypti nuo susidaryto mitybos grafiko ir paragauti maisto, kuris nebuvo iš anksto įtrauktas į valgiaraštį.
Tokie žmonės, pasak N. Zucker, griežtai atsisako ko nors paragauti, pasimėgauti desertu ar pan. Jie atkakliai laikosi susidaryto mitybos plano ir viską mato tik juodai arba baltai. Bet koks nukrypimas juos gąsdina kaip keliantis grėsmę.
Šeimos pietų tradicijos sulaužymas
Didžiulis užimtumas kartkartėmis verčia žmones užkąsti atsistojus prie spintelės arba automobilyje, užuot su visa šeima susėdus prie bendro stalo. Vis dėlto bendro valgymo vengimas taip pat yra būdas nuslėpti valgymo sutrikimus.
Laikytis šeimos tradicijų, tokių kaip bendri pietūs arba kitos šventės, per kurias valgoma, anot N. Zucker, yra vienas iš būdų, leidžiančių užkirsti kelią valgymo sutrikimams arba juos atpažinti ankstyvoje stadijoje.