Puikios gamtinės sąlygos
Anot pašnekovo, sparčiai pasaulyje populiarėjantis jėgos aitvarų sportas, įtrauktas ir į olimpinių sporto šakų sąrašą, vis dažniau sulaukia ir tautiečių susidomėjimo. Juo labiau kad tuo užsiimti mūsų šalyje – puikios gamtinės sąlygos.
„Vis daugiau žmonių sužino, kas tai yra kaitavimas, geresnė ekonominė situacija leidžia išbandyti šią vandens pramogą. Vertinant procentiškai įvairiose šalyse kaituojančių žmonių skaičius yra panašus. Pavyzdžiui, Olandijoje jų yra apie 15 tūkstančių, o Lietuvoje į šią veiklą yra įsitraukę gal du trys tūkstančiai“, – lygino jis.
Nėra apribojimų
Anot L.Juodeškos, mitas yra tai, kad užsiimti kaitavimu reikia didelės ištvermės. „Šią sporto šaką gali išbandyti kiekvienas. Mes jau septintus metus organizuojame vaikų stovyklas, kasmet jie atvyksta vis jaunesni. Didžioji dalis yra septynerių aštuonerių metų amžiaus mergaitės, – pasakojo egzaminatorius, vienas iš trisdešimties pasaulyje dirbančių pagal IKO (angl. International kiteboarding organisation) sistemą. – Man teko ir cerebriniu paralyžiumi sergantį, ir vienos rankos nevaldantį žmogų mokyti. Ir jiems abiem labai gerai sekėsi. Tie, kurie dega noru išmokti kaituoti, gali tą daryti, tikrai nėra jokių apribojimų.
Kaitavimas nėra sudėtingas sportas. Pasirinkus lengvą krūvį tai net, galima sakyti, yra tinginių užsiėmimas. Ekstremalus jis gali būti ir grėsmės sau ar kitiems sukelti nebent tuo, jei neišmanomos saugumo taisyklės. O patekus į sertifikuoto instruktoriaus rankas, taikant pažangiausią, saugią mokymo metodiką, net nepajaučiama, kaip be jokio streso išmokstama kaituoti. Išties lietuviškoms sąlygomis pakankamai greitai galima patirti plaukimo džiaugsmą.“
Nauda sveikatai
Kalbėdamas apie teigiamą kaitavimo poveikį sveikatai, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tai yra viena sporto šakų, kai kokias 5–6 valandas gali praleisti intensyviai prakaituojant vandenyje ir kartu deginti kalorijas.
„Ir visos šios valandos vandenyje – judėjimo, braidžiojimo, lydint visokioms nepatogioms situacijoms, kai nukrenti į vandenį, norėdamas apsisukti, pagauti aitvarą, išsaugoti pusiausvyrą turi įdarbinti visus korpuso raumenis. Kai prisideda šuoliai, labai intensyviai dirba nugaros raumenys, pilvo presas. Taigi kaitavimas gerina bendrą raumenų tonusą, padeda lavinti pusiausvyrą, koordinaciją, reakciją, vestibuliarinį aparatą, ugdyti jėgą“, – vardijo Kintų kaitų klubo įkūrėjas Laurynas Juodeška.
Stuburo išvarža netrukdo
Vis dėlto instruktorius pastebėjo, kad prieš užsiimant šiuo sportu reikėtų pažinti savo kūną, netgi pasikonsultuoti su sporto mediku. „Jei kūnas yra sukaustytas, kaitavimas, kuriam nebūdingi dinamikiški judesiai, nebūtų pats geriausias pasirinkimas. Jei žmogaus kūno profilis lankstesnis, tada šis sportas puikiai tinka, nes padeda sutvirtinti raumenis“, – kalbėjo L.Juodeška.
Jis pastebėjo, kad neretai turintieji nugaros problemų vengia kaituoti, tačiau čia iškart pateikia asmeninį pavyzdį. „Nors turiu stuburo išvaržą ir kai kurie medikai jokiu būdu neleido užsiimti šiuo sportu, visi skausmai man pranyksta būtent kaituojant. Jei pasitaiko dienų be vėjo, kokios dvi trys savaitės, daugiau pagulinėju ir neužsiimu kita fizine veikla, iškart grįžta nugaros skausmai. Pakilus vėjui porą dienų pakaitavus viskas praeina“, – patirtimi dalijosi vyras.
Be to, pridūrė pašnekovas, šiame sporte yra įvairių disciplinų, kurios nereikalauja traumuojančių šuolių ir judesių: „Todėl kiekvieno laisvė rinktis, kaip tą kaitavimą propaguoti.“
Verta žinoti
Kaitavimas turi ne tik fizinę, bet ir psichologinę naudą, nes stiprina socialinius ryškius, skatina bendradarbiavimą, taip pat sujungia bendraminčius, kurie dalijasi patirtimi.
Nepaisant saugumo taisyklių šis užsiėmimas gali būti ir rizikingas, nes galima patirti kaulų lūžius, sutrenkimus, taip pat galima netekti sąmonės (atsitrenkus į kokį nors objektą, įsirėžus staigiai į vandenį, taip pat staigiai kritus ant smėlio), išsinarinti sąnarius, nutraukti sausgysles ir raiščius.
Komentaras
Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojas anesteziologas reanimatologas Nerijus Klimas:
– Kaitavimo nauda tokia pati kaip ir bet kokio kito aktyvaus laisvalaikio, leidžiamo gryname ore, gamtos apsuptyje. Po darbo tai labai gerai prapučia galvą, tikra psichoterapinė priemonė. Juo labiau kad vien ramiai vaikščioti dvi tris valandas pajūryje ar kur gamtoje negalėčiau. Didelių apribojimų užsiimti šiuo sportu nėra, nereikia didelių fizinių jėgų. Aišku, rizikų yra visokių, bet susijusių ne tik su sveikatos būkle, bet įrangos naudojimu, saugumu. Todėl reikia tinkamai pasiruošti – turėti gelbėjimo liemenę, pradedantiems ypač rekomenduojami šalmai, ypač jei atliekami didesni triukai. Sportu užsiimti pradėti reiktų tik su instruktoriumi, pradėti nuo saugumo pamokų, kaip elgtis tam tikrose situacijose.