Respublikinės Panevėžio ligoninės I Neurologijos skyriaus vedėja Sandra Baužaitė–Babušienė komentuoja, kas iš tiesų veiksminga šio skausmingo negalavimo atveju, o kas ne.
Trečdaliui prireikia skubios pagalbos
– Migreninio tipo galvos skausmai – bent kartą yra užklupę apie 12 proc. pasaulio gyventojų. Paprastai ši problema kamuoja jaunus, darbingo amžiaus žmonės tarp 25 ir 50 metų. Dažniausiai į medikus kreipiasi 30–40 metų moterys. Manoma, kad moterų migrenai įtaką daro ir hormoninė organizmo pusiausvyra – skausmai neretai pasireiškia prieš menstruacijas ir po jų, priešmenopauziniu laikotarpiu. Vyresnio amžiaus žmonės, kuriems pradeda skaudėti galvą, turėtų būti detaliau ištirti neurologo.
Blogiausia, kad migreniniai skausmai itin kenkia gyvenimo kokybei – du trečdaliai jų yra vidutinio stiprumo, o trečdaliui turinčių migreną pasireiškia stiprūs galvos skausmai. Tokių pacientų galima sutikti ir skubios pagalbos skyriuose, kur jiems yra suteikiama pagalba stipraus priepuolio metu.
Provokuoti gali histaminas
Gydytoja teigia, jog nors migrenos priežastys nėra ištirtos, žinoma nemažai ją provokuojančių veiksnių. „Stresas ir nuovargis, darbas su kompiuteriu didina migrenos priepuolio riziką. Pastebėjome, kad COVID-19 pandemijos metu migrenos atvejų padaugėjo, tiesa, sunkių kaip tik sumažėjo“, – teigė gydytoja ir patarė nepamiršti miego bei poilsio režimo. Hormoniniai pokyčiai taip pat gali išprovokuoti migreną. Nors organizmo hormonų savarankiškos paveikti negalime, kai kurios moterys su migrenos priepuoliais atsisveikina iš gyvenimo išbraukusios kontraceptikus.
„Vieni pacientai tvirtina, kad migreną jiems sukelia kofeinas, tačiau kiti teigia, kad kofeinas kaip tik turi teigiamą poveikį ir padeda migrenos išvengti. Į kai kurių vaistų nuo migrenos sudėtį kofeinas taip pat yra įtraukiamas“, – skirtingas patirtis vardino neurologė. Nors migrenos veiksniai priklauso nuo individualaus organizmo, ieškant jos priežasčių verta apsvarstyti dažniausius rizikos veiksnius. Kaip vieną tokių gydytoja įvardija histamino išskyrimą skatinančius produktus: sūrius, raudonąjį vyną, dešras, žuvis, riešutus, pomidorus, braškes, citrusinius vaisius. Nepageidaujamą poveikį gali turėti mononatrio gliutamato maisto priedas.
„Žmonės patys atranda, kas jiems sukelia migreną, ir pradeda to vengti. Pastebėtas migrenos ryšys su dehitratacija, todėl svarbu gerti pakankamą kiekį vandens, ypač tai aktualu kelionėse. Kai kurie nurodo, kad migreninius galvos skausmus jiems sukelia pridėtinis cukrus ir saldikliai. Ypač stiprus provokuojantis veiksnys yra kvapai. Šią problemą turintys žmonės sunkiai pakelia stiprius kvapus, įskaitant ir kvepalus“, – įspėja gydytoja.
S.Baužaitė-Babušienė teigia, kad migrenos ir alergijos ryšys kol kas nenustatytas, nors ieškant sąsajų atliekami tyrimai. „Migreną gali paskatinti produktai, kuriems pacientas yra alergiškas“, – sakė gydytoja.
Dėl pratimų įspėja
Nors kai kas tvirtina, jog nuo migrenos gali padėti kineziterapija, gydytoja į tokias gydymo priemones žiūri skeptiškai.
„Kineziterapiniai pratimai puikiai veikia nuo įtampos galvos skausmų. Juos pacientai apibūdina kaip veržimo, šalmo pojūtį. Šie skausmai susiję su kaklo raumenų įtampa, todėl ir kineziterapiniai pratimai jų atveju yra veiksmingi. Tačiau migreninio skausmo atveju – kai žmogus jaučia skausmą ir pulsavimą vienoje galvos pusėje – pratimų efektyvumas neįrodytas. Kai ištinka migreninio skausmo priepuolis žmogus vargu ar pajėgtų atlikti pratimus.
Tokie pacientai apskritai tenori gulėti, vengia šviesos, garsų, ir kineziterapija tik pablogintų situaciją. Kineziterapijos netaikome ir migreninių skausmų profilaktikai. Tačiau asmenims, kuriems pasireiškia mišraus tipo – migreniniai ir įtampos galvos skausmai – kineziterapija gali padėti“, – sakė neurologė S.Baužaitė-Babušienė.