Taigi, kas išduoda raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimą ir kaip laiku pastebėti gresiančią anemiją? Straipsnyje apžvelgiame dažniausiai pasireiškiančius anemijos požymius, kurie būdingi visoms mažakraujystės rūšims, nepriklausomai nuo jų kilmės.
Sunkumai, kylantys atliekant fizinį darbą ar sportuojant
„Kol nuovargis verčia kitus raumenis ilsėtis, anemija skatina širdį dirbti dar smarkiau ir taip ją žaloja.“ Pats dažniausias, nors ne visada pirmiausiai pastebimas anemijos požymis, – greitas nuovargis fizinio krūvio metu. Kodėl pavargstama? Nes raumenų ląstelės negauna reikiamo deguonies kiekio. Atliekant fizinių jėgų reikalaujantį darbą, pasireiškia ir antras iš dažniausių anemijos simptomų – pagreitėjęs pulsas.
Didindama susitraukimų dažnį širdis stengiasi pagreitinti kraujo apytaką ir taip kompensuoti eritrocitų trūkumą. Deja, pati širdis irgi yra raumuo, kuriam reikia deguonies. Kol nuovargis verčia kitus raumenis ilsėtis, anemija skatina širdį dirbti dar smarkiau ir taip ją žaloja. Sergant anemija gali trikti širdies ritmas (jaučiami „permušimai“) arba pasireikšti skausmas širdies plote.
Sergant anemija fizinio krūvio metu dažnai kyla ir dusulys arba pagreitėja ir pagilėja kvėpavimas. Taip organizmas stengiasi padidinti deguonies tiekimą plaučiams ir juo maksimaliai aprūpinti kraują. Taip pat gali imti svaigti galva, nes dirbantys raumenys dar labiau sumažina ir taip sumažėjusį deguonies tiekimą smegenyse.
Deja, sunkios mažakraujystės atveju silpnumas ir nuovargis gali būti nuolatiniai požymiai, prie kurių jau spėję įprasti sergantieji, ne visada juos gali išskirti kaip nenatūralius ar trukdančius gyventi.
Mokymosi sutrikimai ir dėmesio koncentracijos problemos
Smegenų neuronams veikti deguonis tiesiog būtinas. Neuronai – vieni didžiausių deguonies eikvotojų mūsų organizme. Nors smegenys sveria tik apie 2 % kūno masės, bet suvartoja apytiksliai 20 % viso gaunamo deguonies!
Dažnas anemijos požymis tarp mokyklinio amžiaus vaikų – pasunkėjęs mokymasis ar net sumažėję gaunami pažymiai. Mažakraujystė sutrikdo gebėjimą susikaupti ir lėtina mąstymą bet kurio amžiaus žmonėms, bet vaikams ji itin pavojinga. Yra mokslinių duomenų, kad anemija ankstyvoje vaikystėje, kūdikystėje ar dar net motinos įsčiose gali lemti mokymosi sutrikimus ir mažesnį IQ visą likusį gyvenimą.
Turbūt daugeliui žinomi vadovėliniai mažakraujystės simptomai:
irzlumas,
blyškumas,
plaukų slinkimas,
nagų lūžinėjimas,
odos šiurkštumas.
Šie požymiai išsivysto dėl to, kad organizmas didžiąją resursų dalį nukreipia gyvybiškai būtinų eritrocitų gamybai. Anemija sergantysis be aiškios priežasties būna suirzęs, pasireiškia minėti išvaizdos pokyčiai.
Nemiga ir skausmingas mėšlungis miego metu
Sergant anemija gali pasireikšti skausmingas mėšlungisTaip, nemiga gali būti vienas iš anemijos simptomų. Ją sukelia tiek deguonies trūkumas smegenyse, tiek organizmo apsinuodijimas jame per dieną susikaupusiomis įvairiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurios negali būti perdirbtos dėl deguonies trūkumo.
Miegą dažnai sutrikdo ir skausmingas raumenų mėšlungis ar neramių kojų sindromas (staigus, nenugalimas noras judinti kojas prieš miegą), kurie atsiranda ar pasunkėja sergant anemija.
Anemijos gydymas skiriamas gydytojui tiksliai nustačius jos priežastį. Nors neįmanoma vien iš simptomų, be tolesnių tyrimų, nustatyti tikslios mažakraujystės priežasties, bet kai kuriais atvejais konkretūs požymiai leidžia nuspėti galimą priežastį. Pavyzdžiui, geležies trūkumo anemijos metu kyla noras valgyti nevalgomus daiktus (popierių, dirvožemį etc.). Vitamino B12 trūkumo sukeltos anemijos metu būdingas pirštų galiukų tirpimas.
Apsinuodijimo švinu sukeltos anemijos atveju matoma Burtono linija – pilkas ruožas ant dantenų ties dantų pamatu. Tik nustačius tikslią ligos priežastį galimas efektyvus ir mažiausią šalutinį poveikį sukeliantis anemijos gydymas.