Apie tai liudija toks bandymas. Savanorius paskirstė į dvi grupes ir pasiūlė palaikyti plaštaką lediniame vandenyje. Pusei bandomųjų buvo leista keiktis, kitiems leido svaidytis neutraliomis frazėmis. Tuo pat metu buvo stebimas savanorių smegenų centrų aktyvumas.
Paaiškėjo, kad keikūnai ištvėrė žemą temperatūrą 45 sekundėmis ilgiau už nustatytą laiką, o nesikeikiantys – vos 10 sekundžių.
"Keiksmai padeda išsiskirti organizme laimės hormonams endorfinams, kurie veikia kaip nuskausminantys vaistai", – reziumavo eksperimento rezultatus daktaras Ričardas Stivensas.
Ekspertų nuomone, žmonės keikiasi nuo žilos senovės, tai savotiškas lingvistinis fenomenas. Keiksmai suaktyvina smegenų sritis dešiniajame pusrutulyje, susijusias su emocijomis, kai tuo tarpu didžioji lingvistinės informacijos dalis yra apdorojama kairiajame pusrutulyje.