Į rytus keliauti sunkiau, nei į vakarus
„Man sunkiau, kai laikas keičiasi valanda ar dviem nei puse paros. Pasukus laikrodžio rodyklę į priekį ar atgal, rodos, kad mano vidinis laikrodis išsiderina tiek, kad išvis prarandu laiko pojūtį ”, – pasakoja ekonomistė Ramunė, šiuo metu gyvenanti Olandijoje.
„Iš Europos į Ameriką išskrendi ryte, o ten atskrendi jau vakarėjant. Tad pakankinu save porą valandų, kol sulaukiu vakaro ir einu miegot. Nors būna, kad pirmas naktis pabundu apie ketvirtą ryto, o vakarais anksčiau norisi miego. Aišku, pirmomis dienomis kiek sunkiau, bet tikrai nėra taip baisu. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie, patekę į kitą laiko juostą, apsnūdę pravaikšto visą savaitę”, – sako dažnai į Jungtines Amerikos Valstijas darbo reikalais skraidanti Ramunė.
Laiko juostas dažnai kaitaliojantys keliauninkai tvirtina, kad keliauti į vakarus nesudėtinga. Tačiau grįžtant atgal į Europą ir sukant laikrodžio rodyklę beveik pusę paros į priekį, organizmas sureaguoja ūmiau.
„Prisimenu savo pirmuosius skrydžius į Jungtines Valstijas. Ten išbuvau vos savaitę, tačiau grįžus, organizmą prie europinio laiko turėjau pratinti dvi savaites”, – konstatuoja Ramunė. Pasak jos, ypač sudėtinga, jei skrydis iš Amerikos būna po pietų. Tada naktį tenka praleisti lėktuve ir Europoje atsirandi anksti ryte.
„Pirmą dieną miegoti nuėjau normaliu laiku apie 22 val. Aišku, miegojau kaip užmušta ir ryte jaučiausi gana normaliai. Tačiau dar dvi savaites atėjus pietų metui ypatingai norėjau miegoti, nors niekada gyvenime nemiegodavau pietų miego”, – apie laiko juostų keitimo ypatumus organizmui pasakoja Ramunė. Ir dar priduria, jog itin sunku buvo dirbti protinį darbą, į kurį reikia įsigilinti.
Sukti laikrodžio rodyklę į priekį visada sunkiau. Tikriausiai nereikia net Amerikoje pabuvoti. Juk dauguma iš Lietuvos neišvykstančių žmonių tikriausiai unisonu gali kartoti, kad kur kas sudėtingiau prisitaikyti prie pavasario laiko, kai rodyklė žygiuoja į priekį, nei prie žiemos.
Pasaulio sveikatos organizacija ignoruoja laiko juostų poveikį žmogui
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė sako, kad prie laiko juostų pasikeitimo žmonės prisitaiko per 1–2 paras be sveikatos sutrikimų. Organizmo paros ritmo sutrikimas nuskridus keletą laiko juostų neretai vadinamas anglišku terminu jet lag.
Mokslinėje literatūroje yra aprašoma, kaip išvengti sveikatos sutrikimų, jei ilgai keliaujama kertant kelias laiko juostas.
Medikai keliaujantiems pataria nepersivalgyti, gerti pakankamai skysčių, vengti kofeino ir alkoholio, ypač naktį. O atvykus į vietą, stengti būti kuo daugiau saulės šviesoje, kad prisitaikytumėte prie laiko skirtumų.
Laiko juostų kirtimo poveikio sveikatai tyrimai buvo atliekami JAV su stiuardesėmis, kurios dažnai kerta laiko juostas. Buvo tiriami stiuardesių bei palyginamoji mokytojų grupė. Tačiau šis tyrimas skirtas dažnam laiko juostų kirtimo poveikiui nustatyti, norint sudaryti optimalų stiuardesių darbo grafiką. Buvo nustatyta, kad dažnas laiko juostų kirtimas (kūno laikrodžio sutrikdymas) gali paveikti organizmo hormonų balansą, kas gali turėti poveikį reprodukcinei sistemai.
Kalbėti apie tai, ar laiko juostų pasikeitimas daro didelę įtaką žmogaus organizmui ar ne, būtų sunku. Net 2009 metų naujausiuose Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimuose nėra mokslinių duomenų, kad trumpalaikiai laiko juostų kirtimai kaip nors veiktų žmones.
Klimato juostų kaita sudėtingesnė nei laiko
„Ar turi poveikį žmogaus sveikatai laiko juostų pasikeitimai, tiesiogiai atsakyti negaliu, nes čia poveikį daugiau daro šalies, į kurią vykstame, klimatas, ypač jei jis pasikeičia dramatiškai, palyginti su šalimi, kurioje gyvename”, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
Svarbiausi veiksniai yra aukštis virš jūros lygio (pasikeičia oro sudėtis, nes kylant aukštyn mažėja deguonies, išsivysto staigus kalnų silpnumo sindromas, pasireiškiantis staigia plaučių edema ir kartais smegenų edema), temperatūra bei drėgmė, susidūrimas su neįprastais mikroorganizmais, vabzdžiais bei gyvūnais, pasibaigiantis įvairiomis infekcijomis, kurių 80 proc. sudaro keliautojų diarėja.
Žmogus sugeba aklimatizuotis, t.y. prisitaikyti prie neįprastų gyvenimo sąlygų, jo klimato ir geografinių ypatybių. Atsižvelgiant į žmogaus fizinę bei psichinę sveikatą, gyvenimo, buities sąlygas bei veiklą, aklimatizacija trunka 3–12 dienų. Tačiau užpoliarėje, kur, be šalčio, veikia ir saulės spindulių nebuvimas, aklimatizacija trunka vienerius, kartais 2–3 metus.
Keliautojai paprastai nespėja iki galo aklimatizuotis, kad nejaustų klimato pokyčių. Kalnuose gali prarasti sąmonę ar žūti, jei ištinka hipoksija. Karštuose kraštuose gali ištikti perkaitimas ar šilumos smūgis, gali susirgti užkrečiamomis ligomis, šaltuose kraštuose – sušalti, nušalti ar peršalti.
Aklimatizacijos procesas šiaurėje yra lengvesnis nei tropiniuose kraštuose arba pietinių dykumų rajonuose, kur veikia intensyvi saulės radiacija, didelė santykinė oro drėgmė. Tada sutrinka organizmo termoreguliacija, ypač jei nėra vėjo. Esant didelei drėgmei ir nedidelis karštis yra sunkiai pakeliamas: viršutinė adaptacijos riba laikoma +30-31 C, kai santykinė drėgmė 85 proc.
Žmogaus prisitaikymo prie aplinkos dirgiklių galimybės yra didelės: gali ištverti +70C karštį ir -87 C šaltį. Keliautojams visada patariama planuojant kelionę, nepamiršti suplanuoti ir kaip išsaugoti sveikatą.
Kaip apgauti organizmą, keičiantis laiko juostoms
· Jei turite svarbų susitikimą ar konferenciją, kuri reikalauja įtempto protinio darbo, stenkitės atvykti keliomis dienomis anksčiau, kad organizmas galėtų prisitaikyti kitoje laiko juostoje.
· Prieš iškeliaudami pasistenkite kaip įmanoma geriau pailsėti. Neišsimiegojimas tik pablogins adaptaciją kitoje laiko juostoje.
· Jei keliaujate į rytus, stenkitės kelias naktis prieš kelionę eiti miegoti valanda anksčiau. O jei keliausite į vakarus – stenkitės užmigti keliomis valandomis vėliau. Taip pat, jei tik įmanoma valgyti stenkitės tuo metu, kuriuo valgytumėte kitoje laiko juostoje.
· Gerkite daug vandens prieš, per ir po skrydžio.
· Stenkitės miegoti lėktuve, jei šalyje, į kurią skrendate yra naktis. Jei skrendate į dieną, tuomet lėktuve turėtumėte kiek įmanoma priešintis miego potraukiui.
· Nustatykite laikrodį tos šalies laiku, į kurią keliaujate dar prieš išvykstant. O pasiekę kelionės tikslą stenkitės sulaukti nakties ir nemiegokite, nesvarbu, koks pavargęs būtumėte.
Kaip paruošti organizmą klimato pokyčiams:
Jei vykstama į šaltus kraštus:
· nepamiršti kelių sluoksnių šiltų drabužių;
· dėvėti apatinius drabužius iš vilnos, šilko ar polipropileno, kurie sulaiko daugiau šilumos nei medvilnė;
· dėvėti apšiltintus ir drėgmei nepralaidžius batus;
· nepamiršti kepurės, šaliko, pirštinių.
Jei vykstama į karštus kraštus:
· nuolat gerti daug vandens;
· fiziškai aktyviems gerti dar daugiau vandens;
· fizinis aktyvumas patartinas ryte ir vakare;
· dėvėti skrybėlę bei naudoti apsaugos nuo saulės kremą, net jei debesuota diena.
Jei vykstama į kalnus:
· vengti vienos dienos kelionėse miegoti aukščiau nei 2750 m virš jūros lygio; jei miegoti vis dėlto tenka, reikia turėti specialių medikamentų;
· paprašyti vadovo, kad organizuotų miegojimą 2000–2500 m aukštyje, siekiant išvengti staigaus kalnų silpnumo sindromo;
· vengti alkoholio ir persitempimo pirmąsias 24 val., gerti papildomai vandens;
· keliautojai, sergantys ar sirgę širdies ir plaučių ligomis, prieš kopdami turi pasitikrinti pas gydytoją.