– Neretai manoma, kad kineziterapija gelbsti tik po traumų, operacijų ar po lėtinės ligos paūmėjimo. Kokias dar sveikatos problemas galima išspręsti kineziterapijos užsiėmimais?
– Kineziterapija – gydymas judesiu. Kai mokiausi, kineziterapija buvo pateikiama kaip pagalba žmogui atliekant tam tikrus pratimus. Vėliau, kai įgavau patirties, tobulinausi, supratau, kad kineziterapija yra daug daugiau nei pratimų atlikimas. Todėl gydyti ir padėti žmonėms galima plačiai. Netaisyklingą laikyseną turi maždaug 85 procentai žmonių ir prie to prisidėjo išmaniosios technologijos. Tiek vaikai, tiek suaugusieji daug laiko praleidžia panarinę galvas į telefoną, todėl kaklo slanksteliai ir raumenys patiria dideles apkrovas. Dėl tokios padėties pakinta ir laikysena. Nekoreguojant jos dažnai atsiranda dar rimtesnės sveikatos problemos. Judesių terapija padeda įveikti raumenų įtampas, įvairius skausmus, kurie, atrodo, atsirado iš „niekur“. Su kineziterapija gydyti, iš esmės, galima viską: kvėpavimo sistemą, raumenų disbalansus, nervų sistemą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Taip pat ji padeda žmonėms atsikratyti nerimo, pagerinti miego kokybę.
– Ko gero, daugeliui tekę pajusti nugaros ar kaklo, o taip pat ir galvos skausmą po darbo dienos, praleistos prie kompiuterio. Kokius ergonomikos principus išskirtumėte, idant būtų išvengta nemalonių pojūčių ar skausmo?
– Sėdimą darbą galėčiau palyginti su žalingu įpročiu. Blogiausia yra tai, kai žmogus sėdi valandą ar daugiau, nepakeisdamas padėties. Dirbant sėdimą darbą kas 30–45 minutes būtina daryti pertraukėles ir atlikti pora tempimo pratimų. Penkias minutes pasivaikščioti ar tiesiog gerai pasirąžyti, kad raumenys galėtų atsipalaiduoti nuo patiriamos įtampos. Kai ilgai sėdime, mūsų stuburas gauna milžiniškas apkrovas ir raumenys po tam tikro laiko neatlaiko susidariusios įtampos. Pradeda skaudėti pečius, kaklą, nugarą, – taip kūnas mums duoda ženklą, kad metas susirūpinti sveikata. Kai manęs paklausia, ar geriau sėdėti ar stovėti, atsakau, kad būtina keisti padėtis iš sėdėjimo į stovėjimą arba atvirkščiai. Nuo ilgo sėdėjimo labai kenčia mūsų sveikata. Atsiranda dideli raumenų disbalansai, vieni raumenys nusilpsta, kiti įsitempia ir sutrumpėja, kvėpavimas tampa netaisyklingas, ilgiau pasėdėjus kojose sutrinka kraujotaka.
– Simona, papasakokite apie manualinę terapiją, kokiems negalavimams malšinti ji yra efektyvi ir kam ši terapija padeda?
– Kai žmonės išgirsta „manualinė terapija“, jiems iš karto kyla asociacijos „kaulų laužymas“. Iš tikrųjų manualinė terapija – gydymas rankomis. Specialistas rankų pagalba naudodamas tam tikras technikas pasyviai veikia sąnarius, minkštuosius audinius, kad sumažintų skausmą ar panaikintų judėjimo funkcijos pakitimą.
Kai manualinę terapiją taikau profilaktiškai, sveikatinimo tikslais, dirbu su visu kūnu ir darau bendrą terapiją, kad žmogus iš karto po procedūros pasijustų lengvesnis, jo judesiai taptų laisvesni. Kuo žmogus mobilesnis, kuo jo judesiai laisvesni, tada ir gyvenimo kokybė pagerėja.
– Osteopatija – kas tai ir apie ką? Kuo pasižymi ši reabilitacijos forma, kokioms ligoms lengvinti ji taikoma?
– Osteopatijos yra trys rūšys. Struktūrinė osteopatija skirta atramos ir judamojo aparato sistemai stiprinti. Visceralinė osteopatija skirta vidaus organų funkcionavimui gerinti, limfos tekėjimui skatinti. Kraniosakralinė osteopatija – pati jautriausia osteopatijos rūšis, kuri gali veikti psichoemocinę paciento būklę.
Kai pradėjau mokytis struktūrinės osteopatijos pas gydytoją osteopatą Adamonį, supratau, kodėl kartais nepavyksta padėti žmogui. Struktūrinė osteopatija – tai gydymo metodika, kurios paskirtis – diagnozuoti ir gydyti judamojo aparato disfunkciją. Ji žiūri į žmogų kaip į vientisą struktūrą, susidedančią iš įvairių tarpusavyje susijusių organizmo sistemų. Taikant šią metodiką gydoma ne viena konkreti sistema, o dirbama su visu organizmu. Būna, kad žmogus skundžiasi klubų skausmu, o įsivertinęs situaciją, pamatai, kad problema visai kitur – dubenyje, įtampa kojose ir nugaros krūtininėje dalyje. Todėl gydydami negalime dalinti žmogaus į atskiras dalis. Dar vienas svarbus osteopatijos aspektas – geros anatomijos ir biomechanikos žinios, nes be jų negali padėti žmogui.
– Rudenį, žiemą sumažėjus fiziniam aktyvumui ne vieną pradeda dažniau varginti sąnarių, raumenų skausmai. Kaip atrasti motyvacijos mankštintis ar sportuoti?
– Dažnai mankštintis ar sportuoti žmonės pradeda, kai užsibrėžia kokį nors tikslą. Pradeda su didele aistra, bet užsidegimas greitai dingsta, nes norimų rezultatų nepasiekiama per mėnesį. Tada nepadaro vieną kartą mankštos, antrą ir viską meta. O kai žmogus pradeda mankštintis ar sportuoti dėl geros savijautos, jis tai daro savo noru ir visada su malonumu. Motyvacija dažnai greitai dingsta, todėl reikia ugdyti įprotį. Tarkime, jeigu jūs niekada nesportavote, pasiskirkite tam tris dienas per savaitę, bent po 15 minučių ir pradėkite daryti, be pasiteisinimų. Juk būna ir į darbą nesinori eiti, bet einame. Kai sumažėja motyvacija, svarbu išlaikyti nuoseklumą, nepasiduoti silpnumo akimirkai ir padaryti mankštą ar išeiti pasivaikščioti. Kitas mano patarimas: jei sunku vienam pradėti sportuoti, rinkitės grupinius užsiėmimus, nes grupėje visada lengviau pradėti. O žmonėms, kurie nemyli jokio sporto, rekomenduoju išbandyti intervalinį vaikščiojimą. Vaikščiojimas turėtų trukti valandą, sekant širdies darbą. Širdies ritmas turi būti intervale 90–130 k/min. Vaikščioti pradedate lėtai ir lėtu tempu einate dvi minutes, po to didinate tempą, einate dvi minutes. Tada dar padidinate tempą ir vėl einate dvi minutes, tuomet sulėtinate tempą ir pradedate nuo pradžių. Nors kelias iki kol susiformuoja įprotis nėra lengvas, bet gauti rezultatai džiugina.