Ar traukuliai visada pranašauja apie epilepsiją?
Traukulių priepuolis – dar ne epilepsija. Traukulius vaikui gali išprovokuoti aukšta kūno temperatūra, galvos smegenų trauma, apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis. Gali būti, kad karščiuojančiam mažyliui pasireikš traukuliai, bet tai nebus epilepsijos priepuolis. Neretai tėvai gali susidurti su karštiniais traukuliais. Tai toks traukulių tipas, kurį sukelia aukšta kūno temperatūra.
Karštiniai traukuliai pasireiškia 3–4 vaikams iš 100 karščiuojančiųjų, dažniausiai – 6 mėn.–5 m. amžiaus vaikams. Dažniausiai tokie traukuliai pasireiškia 12–18 mėn. vaikučiams. Kyla 50 % tikimybė, kad kūdikiams (mažyliams, jaunesniems nei 1 m. amžiaus) pirmą kartą pasireiškę traukuliai, vėl pakilus aukštai temperatūrai, pasikartos.
Karštinių traukulių požymiai
Traukuliai dažniausiai pasireiškia kaip konvulsijos (nesuvaldomas kūno drebėjimas), trūkčioja visas kūnelis.
Kiti simptomai gali būti lengvai išreikšti: akių vartymas arba galūnių sustingimas, įsitempimas.
Dažnai trunka trumpiau nei 2–3 min. ir praeina savaime.
Priepuoliui praėjus, vaiko būsena grįžta į normalią, jo elgesys tampa įprastas.
Pasireiškus karštiniams traukuliams, svarbiausia laiku ir tinkamai gydyti peršalimo ligas bei infekcijas ir slopinti temperatūros pakilimą, nelaukiant traukulių pasireiškimo. Įprastai rekomenduojama vartoti vaistus (ibuprofeną ar paracetamolį) esant aukštesnei nei 38,5 °C temperatūrai. Tačiau, jeigu jūsų vaikeliui įvyko traukulių priepuolis, temperatūrą medikamentais reikėtų slopinti jai pasiekus 37,5–38 °C.
Jeigu traukuliai įvyko pirmą kartą gyvenimą, būtina vykti į skubios pagalbos skyrių, kad vaikas būtų ištirtas neurologijos skyriuje. Visada būtina ištirti vaiką ir sužinoti, ar tai nėra epilepsijos pradžia.
Jeigu vaikų neurologas diagnozavo epilepsiją
Epilepsija – tai traukulių priepuolis, pasireiškiantis staiga, be aiškios priežasties, kai nebuvo patirta galvos smegenų trauma ar sirgta liga, kuri sukeltų aukštą kūno temperatūrą. Kartais traukulių priežastis nustatoma, tuomet diagnozuojama simptominė epilepsija. Vis dėlto neretai ji lieka neaiški, tada diagnozuojama kriptogeninė epilepsija.
Epilepsijos priežastys. Deja, jos nėra visiškai aiškios. Išskiriamos 3 priežasčių grupės.
Nėštumo laikotarpis. Kai vaisius vystosi, epilepsijos pasireiškimui gali turėti įtakos genetika, infekcijos nėštumo metu, galvos smegenų vystymosi sutrikimai. Dažniau epilepsija pasireiškia, jeigu mažylis gimė neišnešiotas.
Gimdymo laikotarpis. Šiuo metu gali įvykti gimdymo trauma, naujagimio galvos smegenyse gali išsilieti kraujas (kraujosruva – nereta komplikacija, pasireiškianti neišnešiotiems naujagimiams), gimstantis vaikelis gali užsikrėsti infekcija.
Laikotarpis po gimimo. Liekamieji reiškiniai po buvusių infekcijų, traumos, kraujotakos sutrikimų galvos smegenyse, navikų, deguonies trūkumo.
Jeigu vaiko galvos smegenų neuronai dėl minėtų priežasčių yra jautresni, epilepsijos priepuolį gali paskatinti išoriniai veiksniai – provokatoriai. Tai gali būti miego stoka; fizinis, emocinis nuovargis; karščiavimas; medžiagų apykaitos pokyčiai vaikelio organizme; mirganti šviesa.
Kartais vaikui gali pasireikšti simptomų, kurie gali maskuoti ar imituoti traukulius, bet iš tiesų jais nebūti, pvz.:
trumpalaikis kvėpavimo sustojimas;
alpimas (sinkopė);
veido ar kūno trūkčiojimas (mioklonijos);
miego sutrikimai (naktiniai košmarai, lunatikavimas).
Kai traukuliai apima visą kūną. Labiausiai tėvus gąsdina viso kūno traukuliai (dar vadinami generalizuotais toniniais-kloniniais arba grand mal traukuliais). Vyksta ritmiški kūno judesiai, vaikas tuo metu būna be sąmonės, nereaguoja į aplinką. Tokie traukuliai kartais prasideda nuo lokalizuoto židinio (kai traukuliai apima tik vieną kūno dalį) ir progresuoja iki traukulių, apimančių visą kūną.
Absansai (dar vadinami petit mal traukuliais) – tai priešingas traukulių tipas. Būsena, kai vaikas nustoja žaidęs ar užsiėmęs kita veikla ir ima spoksoti į vieną tašką, nereaguoja į aplinką, neatsiliepia kviečiamas. Dažniausiai tai trunka 1–2 sekundes. Jie yra labai subtilūs, trumpi, todėl ilgai būna nepastebėti. Dažnai tėvai galvoja, jog vaikas yra užsispyręs ir priešgyniaujantis, todėl juos pastebi tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir mokytojams pasiskundus keistu mokyklinuko elgesiu.
Diagnostika
Detali medicininė istorija. Įtakos priepuolių išsivystymui gali turėti motinos nėštumas, gimdymas. Svarbi detalė, kuria pasidomės gydytojas, – ar giminėje yra sergančių epilepsija. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra buvę traukulių vaikui turint aukštą temperatūrą, ar vaikas turėjo galvos smegenų traumą, operaciją. Šie faktai didina epilepsijos pasireiškimo riziką. Gal tėvai yra pastebėję, kaip vaikas staiga sustingsta, žiūri į vieną tašką, tuo metu neatsako į klausimus ir nereaguoja į jį supančią aplinką.
Fizinis ištyrimas. Tiriama širdies ir kraujagyslių sistema, neurologinė būklė, psichinė raida.
Laboratoriniai tyrimai. Kraujo tyrimas atliekamas norint išsiaiškinti, ar nėra elektrolitų pusiausvyros sutrikimo, netrūksta tam tikrų mikroelementų vaiko organizmui.
Instrumentiniai tyrimai. Norint atmesti organinę patologiją (galvos smegenų naviką, kraujosruvą ar pan.) reikia atlikti kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimą (MRT).
Elektroencefalograma (EEG). Tai yra pagrindinis tyrimas diagnozuojant epilepsiją. Šio tyrimo metu registruojama elektrinė smegenų veikla ir elektriniai iškrūviai smegenyse. Tyrimo metu galima nustatyti epilepsinį aktyvumą smegenų žievėje, traukulių tipą.
Galvos smegenų echoskopija. Būtinas tyrimas kūdikiams, kuriems pasireiškė traukuliai.
Genetiko konsultacija. Dažnai epilepsija būna susijusi su genų pakitimais, mutacijomis ar medžiagų apykaitos ligomis. Dėl šių priežasčių vaikai, sergantys epilepsija, tiriami genetiškai.
Svarbu! Šiais laikais, kai dauguma tėvelių turi išmaniuosius telefonus, galima prisidėti prie tikslesnės diagnostikos. Gydytojui labai praverstų vaizdinė medžiaga, kurioje būtų užfiksuotas traukulių priepuolis. Tėvams rekomenduojama nufilmuoti vaikučio priepuolius ir taip padėti gydytojui įvertinti priepuolio tipą, eigą, trukmę.
Jeigu jūsų vaiką ištiko traukulių priepuolis
Dauguma traukulių priepuolių pasibaigia savaime ir dažniausiai nereikia skubios medicininės pagalbos. Jeigu jūsų vaiką ištiko traukulių priepuolis, svarbiausia – apsaugoti jį nuo susižalojimo. Užtikrinkite, kad vaikas gulėtų ant tvirto paviršiaus, šalia nebūtų daiktų, baldų kampų. Vaikas turi gulėti ant šono, nes gulint ant nugaros didėja užspringimo rizika, jam atgavus sąmonę.
Vykstant traukuliams, nieko nekiškite į burną, nebandykite žadinti. Geriausia būtų užtikrinti, kad vaikas nenukristų, gulėtų ant šono ir laukti jo pabaigos. Pasireiškus traukulių priepuoliui svarbu fiksuoti laiką, kada jis prasidėjo. Skubios medicininės pagalbos reikia, jeigu priepuolis užsitęsia ilgiau nei 5 min.
Jeigu traukulių priepuolis įvyko pirmą kartą gyvenime ir nepraeina per 3–5 min., skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Nepalikite vaiko be priežiūros. Priepuoliui praėjus savaime per 2–5 min., vykite pas šeimos gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų profesionaliai įvertinta vaiko būklė.
Jeigu pasireiškė traukuliai, o vaiko kūno temperatūra normali, būtina vykti į gydymo įstaigą. Vaikų ligų gydytojas patikrins, ar vaikas serga infekcine liga. Jeigu aukštos temperatūros nėra ir vaiką pirmą kartą ištiko traukuliai, gydytojas pabandys nustatyti traukulių priežastis.
Svarbu išsiaiškinti, ar yra buvę traukulių priepuolių kitiems šeimos nariams, giminaičiams. Taip pat reikalinga žinoti, ar vaikas nėra patyręs galvos traumos. Bus atliekamas kraujo tyrimas, vaizdiniai galvos smegenų tyrimai (KT ar MRT). Tiriant vaiką dėl epilepsijos būtinas tyrimas – elektroencefalografija (EEG). Jis parodo elektrinį smegenų aktyvumą. Kartais reikia atlikti nugaros smegenų punkciją ir ištirti nugaros smegenų skystį, įtariant infekcinį procesą (pvz., meningitą, kitą smegenų infekciją).
Jeigu jau yra diagnozuota epilepsija, vaiko tėvai jau būna supažindinti su galimais traukulių priepuoliais, įspėti, kad šie gali pasikartoti. Namuose tėvai turi turėti medikamentų nuo traukulių. Tinkami vaistai yra diazepamas ir midazolamas, vartojami priklausomai nuo vaiko amžiaus.
Epilepsija sergančiam vaikui reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus, tikrinti kepenų funkciją, užrašyti EEG ir vertinti jos pokyčius. Nustačius epilepsiją, gydymas turi būti tęsiamas ir nebesikartojant epilepsiniams traukuliams.
Diagnozė ir vaistai nuo epilepsijos – visam gyvenimui?
Jeigu kelis metus vaikas gerai toleruoja vaistus (nėra pašalinio vaistų poveikio) ir efektyviai gydo epilepsiją (t. y. nesikartoja priepuoliai), gali būti, jog vaistų vartojimą bus galima nutraukti. Bet patys tėveliai neturėtų spręsti, kada nebeduoti mažyliui medikamentų. Gydymą paskiria ir nutraukia tik gydytojas vaikų neurologas.
Epilepsija gali padidinti mokymosi sutrikimų riziką, tikėtina, kad vaikas dažniau skųsis galvos skausmais.
Daug vaikų, sergančių epilepsija, gyvena aktyvų, kokybišką gyvenimą. Jie gali lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, įvairius būrelius, sportuoti. Efektyvus epilepsijos gydymas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių vaiko gyvenimo kokybę. Labai svarbu tėvams palaikyti glaudų ryšį su savo vaiku: kalbėtis su juo apie sunkumus mokykloje; domėtis užklasine veikla; skatinti ir padrąsinti vaiką sudėtingesnėse situacijose; ugdyti jo savarankiškumą. Vairavimas, aukštasis mokslas, karjera, vedybos, šeimos sukūrimas – epilepsija sergančiam vaikui visa tai pasiekti įmanoma. Svarbiausia laiku atpažinti ligos simptomus ir kreiptis pagalbos.
Epilepsija sergančiam vaikui svarbiausia – tėvų pagalba ir palaikymas
Skaitykite apie epilepsiją, išsamiai „susipažinkite“ su šia liga.
Nebijokite atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti epilepsijos tema su savo vaiku. Padėkite jam išmokti kalbėti apie ligą ir užduoti klausimus, nebijoti dalintis savo pergyvenimais ir lūkesčiais.
Venkite situacijų, kur vaikas gali pasijusti nepatogiai, kur įtariate, jog aplinka sukels jam stresą.
Būkite pozityvūs! Tėvų emocinė būsena turi reikšmingos įtakos vaiko sveikatai.
Skatinkite savo vaiką ir džiaukitės jo pasiekimais.
Pasiūlykite vaikui lankyti sporto užsiėmimus, kartu ieškokite mėgstamos veiklos.
Padėkite vaikui susirasti draugų. Pradžioje, sergant šia liga, vyresnis vaikas gali gėdytis ir vengti bendravimo su bendraamžiais, tad reikėtų ir jo draugams paaiškinti apie ligos niuansus.
Papasakokite apie epilepsiją kitiems šeimos nariams, draugams, mokytojams. Įtraukite į tai ir vaiką!
Nustatykite dienos ritmą. Svarbu išlaikyti dienos ir miego režimą, tvarką, planuoti darbus ir vizitus pas gydytoją, riboti technologijų naudojimą (žaidimus kompiuteriu, planšetėmis ir kt.).
Pasirūpinkite, kad vaikas vaistus gertų taip, kaip rekomendavo gydytojas.
Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai miego. Prižiūrėkite, kad prieš miegą atžala nesėdėtų prie kompiuterio, nežiūrėtų televizoriaus. Naujosios technologijos išblaško ir nutolina miego poreikį. O kokybiškas poilsis mažina traukulių pasireiškimo riziką.
Laikykitės ar kurkite naujas šeimos tradicijas, leiskite laisvalaikį su visa šeima.
Labai svarbus ir tėvų poilsis. Taigi, mieli tėveliai, atsipūskite ir pailsėkite be jokios sąžinės graužaties. Epilepsija sergančiam vaikui reikalingi psichologiškai ir fiziškai sveiki tėvai. Jūsų geros emocinės būklės ir sveikatos reikia tam, kad galėtumėte tinkamai pasirūpinti savo vaiku.