Simptomai tokie: užtenka pabūti basomis kojomis vėsesnėje patalpoje ir ima niežėti padus, vos užlipus ant kilimo viskas praeina, vasarą važiuojant dviračiu ar būnant prie jūros užtenka pavaikščioti po paplūdimį ir ima labai niežėti šlaunis, alkūnes, pilvą, kur jautresnė oda ir jei pasikasau, iškyla iškilimai panašūs į blusos įkandimą ir niežti vis labiau ir didesnę kūno dalį, bet pakanka palysti po šiltu dušu ir pranyksta visi iškilimai per keletą minučių, nebeniežti. Man dabar 20 metų, viskas prasidėjo maždaug prieš 3 metus ir manau po truputį vis stiprėja jautrumas šalčiui.
Pataria „Eurovaistinės“ farmacininkė Rūtos Vaitiekienė:
Sveiki, alergija šalčiui gali išnykti taip pat netikėtai, kaip ir atsiranda, bet vis dažniau pasitaiko jog ji pradeda reikštis vis stipriau ne tik šaltuoju metų laiku, gali užtekti išsimaudyti šaltesniame vandenyje ar karštą dieną suvalgyti ledų arba kaip minėjote važiuoti dviračiu vėsesniu oru.
Tačiau Jūsų atvejis tikrai nebūtų priskiriamas prie ūmių simptomų, būtent dėl odos reakcijos po šalčio į šilumą, jei sakote, kad po šilto dušo simptomai išnyksta. Šalčio dilgėlinė gali būti labai paprastai diagnozuojama – ledo kubelį kurį laiką palaikius ant vidinės dilbio pusės - esant šalčio alergijai, vieta, ant kurios buvo padėtas ledo kubelis labai greitai patins, paraus, pradės dilgčioti.
Tokie simptomai nepraeis dar kurį laiką ir nuėmus ledo kubelį. Alergija šalčiui gali būti ir paveldima. Bet neretai priežastys keičiasi vietomis su pasekmėmis: šalčio alergijos simptomai pirmieji praneša apie galimų patologijų pradžią: endokrinologinių, infekcinių ir kt., dėl to dažniausiai yra skiriami išsamūs tyrimai: bendrasis ir biocheminis kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, kompleksinė imunologinė kraujo analizė, kurie suteikia gydytojui galimybių skirti tinkamą gydymą.
Jei nerimaujate dėl nebūdingų odos reakcijų po kontakto su šalčiu ir ruošiatės apsilankyti pas specialistą susidarykite sąrašą visų vaistų, vitaminų, kuriuos dabar vartojate. Tikrai svarbūs aspektai: laikotarpis kada būtent prasidėjo nemalonūs simptomai, jų trukmė; ar ne per seniausiai nesirgote kokiomis kitomis ligomis; ar yra buvę panašių atvejų šeimoje, giminėje; ar pakeitėte gyvenamąją vietą; ar pakeitėte maistą, kurį valgote; kas pablogina, sustiprina alergines reakcijas šalčiui.
Kaip ir kitų alergijų atveju, svarbiausia – vengti alergijos priežasties, šiuo atveju – šalčio (tai ir šalto oro, ir šalto vandens ar maisto, tačiau ne mažiau vertėtų vengti ir staigaus temperatūrų pokyčio, saugoti odą nuo šalčio tam tinkama apranga ir apsauginiais nuo šalčio kremais). Medikamentinis gydymas taikomas simptomų švelninimui ir žmogaus patiriamo diskomforto mažinimui (tai tokie antihistamininiai preparatai - kaip cetirizinas, levocetirizinas, ebastinas, loratadinas, desloratadinas, feksofenadinas ir kt. priešalerginiai vaistai). Jei su šalčio alergija susijusios tam tikros pamatinės imuninės ligos, pirmiausia būtina gydyti jas.
Pažeistas kūno vietas venkite dirginti, krapštyti jas, plauti muilu su šarmais. Stenkitės sumažinti aktyvių užsiėmimų kiekį, mat energinga veikla gali sukelti dar didesnį uždegiminių mediatorių išsiskyrimą į odą. Gerą gydymo efektą duoda ir refleksoterapija. Gali padėti ir preparatai, gerinantys kraujo apytaką. Naudinga vartoti vitaminus: A, C, E, PP (vartojimo kursas būtų mažiausiai dvi savaitės).
Savo klausimus siųskite el. paštu gyvenimas@delfi.lt.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!