Aukos yra ne tie, kurie atsisako nesveiko maisto
Bandantieji susireguliuoti mitybą turbūt labai gerai pažįsta situaciją: kompanijoje atsisakai siūlomos šokolado plytelės ar picos gabalėlio, o siūlytojas nudelbia įdėmiu ir pajuokiamu žvilgsniu. Tada seka klausimas: „Laikaisi dietos?“
Atsakai, jog taip, arba kad tiesiog bandai sveikiau maitintis. Tada pašnekovas užverčia akis ir nepatenkintas išrėžia: „Nesuprantu, kam taip save kankinti.“ Prieš kažką atsakant ar puolant aiškinti, kaip tai yra sveika, geriausia paprasčiausiai truktelėti pečiais ir nusišypsoti.
Tada susimąstykite, kuris iš jūsų iš tikrųjų save kankina. Kankina savo kūną, apkraudamas jį nenatūraliais, kenksmingais produktais. Tie, kurie atsisako nesveiko maisto sveikos gyvensenos labui, toli gražu nėra badaujančios aukos. Tiesa, metant svorį patartina atsisakyti kai kurio sveiko, bet riebaus maisto, tačiau pasiekus norimą rezultatą ir išmokus valdyti savo svorį, galima drąsiai sau leisti šio bei to paskanauti (tarkime, mamos kepto pyrago). Be abejo, sporto apleisti tokiais atvejais nedera ir, kad sąžinė negraužtų pasmaližiavus, reikia būti tikriems, kad bent 3 kartus per savaitę reguliariai treniruositės.
Pradžioje norėčiau paaiškinti, kad nevalia lyginti sveikos gyvensenos su sunkumais ir savęs varžymu. Tereikia nusiteikti, paskaityti nesveikų užkandžių sudedamąsias dalis ir prisiminti, kad ne kūnas, o reklamos apgautos akys to nori. Kvepia skaniai, bet moteriški kvepalai irgi būna saldainių kvapo, tik mes jų negeriame. Sveikai gyventi pradedame, nes norime geros savijautos, tvirto kūno ir ilgiau atrodyti jaunai.
Tikrosiomis aukomis pavadinkime tuos, kurie tingi dėl savęs pasistengti, bet rezultatų žūtbūt pasiekti nori lengviausiu keliu. Kodėl šiuos žmones vadinu aukomis? Todėl, kad jie jaučiasi nepatenkinti savimi. Kartais tokie nepatenkinti, kad pasižiūrėję į veidrodį nori nusiplėšti netinkamai atrodančius drabužius. Tokie nepatenkinti, kad pavydi liekniems draugams ir tyliai džiaugiasi jiems valgant bandelę laukdami, kada gi jie nors keliais centimetrais pastorės. Nenustoja apžiūrinėti savo figūros bjaurėdamiesi ir verkšlendami, kad neturi VALIOS.
Tada ieško internete lengvų būdų numesti svoriui atmesdami tuos, kurie pataria atsisakyti padažų, bulvių, šokolado ar alkoholio. Nes kaipgi įmanoma taip save „kankinti“? Neišgerti kokteilio per vakarėlį ir nepasivaišinti bendradarbio lauktuvių parvežtu šokoladu iš Vokietijos? Reikia nusibrėžti ribas ir suprasti, kad blogi įpročiai jums nenaudingi, o atsisakydami jų eisite savo tikslo link. Tik tai supratę, išsiugdysite užsispyrimą ir atrasite Valią.
Noriu būti panašus į...
Galbūt kažką tai ir nuliūdins... Bet pamirškite svajones apie tai, jog norite atrodyti kaip Kim Kardashian ar Beyonce. Įžymybės, nors ir bandydamos tai slėpti, retai kada įgyja dailias kūno linijas klausydamos Valios ir sportuodamos. Neverta sekti jomis ir laikyti idealios išvaizdos pavyzdžiu. Jūs dar nežinote, kaip gerai atrodysite patys! Ir sulauksite pavydo. Matysite jį žmonių akyse, galbūt išgirsite apkalbas.
Nesijaudinkite, kol pavydas jums fiziškai ar dvasiškai nepakenkė, jis bus tik į naudą. Padės nepasiduoti, o pačius pavyduolius – labiau motyvuoti save. Visi gerai žinome, ko tik pavydas neiškrečia... Šiuo atveju jis labai padeda prireikus spyrio į užpakalius tam, kad prisiverstume sportuoti ar atsisakyti nesveikų maisto produktų. Todėl, jei norite motyvacijos, siūlau sekti tikras, sportuojančias ir sveikai gyvenančias asmenybes.
Pavydo užuomazgų pasitaiko tuomet, kai kažko labai nori, bet peiki. Peiki ne dėl to, kad tai būtų blogai – tiesiog todėl, kad tu to neturi, bet velniškai nori. Tos pačios mintys aplankydavo ir pamačius lieknas merginas socialiniuose tinkluose. Įžymybės pernelyg neskaudindavo... Bet pažįstamos! Kur tai matyta…
Lieknos, patenkintos, gražios, pasitikinčios ir... valgančios ledus ar mėsainius. Siaubas. Kodėl ne man teko ši laimė? Turbūt dėl to, kad mūsų giminėje dauguma moterų „stambesnių“ kaulų. Įsiterpti bando Valia: „Tačiau tu prieš keletą metų nebuvai apkūni, o dabar esi. Tad gal apsileidai?“ Ne! Dėl visko kalti „stambūs kaulai“. Svarbu širdis, o ne išorė. Teisingai. Ir supuvusio vidaus tie, kurie teigs priešingai.
Apkūnesni žmonės dažnai skundžiasi, kokie jie yra nelaimingi ir kaip pasisekė tiems, kurie iš savo tėvų yra paveldėję lieknumą. Tačiau ar pastebėjote, kad net ir lieknos merginos vis dažniau užsuka į sporto salę ir vietoje mėsainio pasiskanaudamos mėgaujasi salotomis.
Vadinkite tai kaip norite – mada, išsidirbinėjimu, maivymusi ar kvailyste. Tiesa ta, kad norint gerai jaustis, lieknam būti neužtenka. Ne visada liekni žmonės turi daug energijos ir puikią sveikatą. Ne visada jie džiaugiasi savo lieknumu ir žinodami, kad nepriaugs svorio, beatodairiškai kemša bet kokį maistą, užkandžius, geria gazuotus, saldžiuosius gėrimus.
Prisiminkite, kad lygiai taip pat, kaip apkūnūs žmonės nekenčia savo riebalų pertekliaus ar celiulito ant šlaunų, liekni žmonės negali žiūrėti į savo tarpą tarp kojų ar styrančius dubens kaulus. Anksčiau aš taip pat pykdavau ant akivaizdžiai lieknų merginų, valgančių labai išrankiai ir kuo sveikiau. Galvodavau, kad visa tai gryniausias pasišaipymas iš apkūnių žmonių.
Žinoma, nekalbu apie tas merginas, kurios, įsidėjusios į burną kelis kąsnius, atitraukia lėkštę ir garsiai sudejuoja: „Viskas, persivalgiau... Reikia laikytis dietos, nes jau taip sustorėjau...“
Turėjau tokią pažįstamą. Po šitokių jos žodžių tik piktai užversdavau akis ir stengdavausi susilaikyti nepasakiusi: „Gal patylėtum?“ Mat gavusi atsakymą ji, kaip ir daugelis kitų, apsimetančių, kad sunkiai stengiasi dėl savo kūno, pradėtų aiškintis, neva kiek daug ji priaugo svorio, o galiausiai pasakytų, kad mūsų kūnai labai panašūs. Ar pastebėjote, kad liekni žmonės savo apkūnesniems draugams visada sako: „Mūsų figūros beveik nesiskiria?“
