Akių sudrėkinimas ir išvalymas
Kai į akis patenka koks nors svetimkūnis (dulkės, muilo putos ir t.t.), ašaros išsiskiria automatiškai. Tai gamtos sukurtas apsauginis mechanizmas, saugantis akies obuolį ir jį supančius audinius nuo bet kokių traumuojančių faktorių. Natūrali drėgmė išstumia iš šios srities bet kokius svetimkūnius, kurie gali sužaloti akį ir apakinti žmogų.
Organizmui taip pat būtina palaikyti pakankamą regos organo drėgnumo laipsnį. Po ilgo darbo prie kompiuterio ir priverstinio tankaus mirksėjimo pradeda džiūti akies obuolio gleivinė. Kyla „smėlio akyse“ pojūtis. Padėti gali specialūs lašai, kurie savo sudėtimi panašūs į ašaras. Jie idealiai pašalina visus negatyvius simptomus ir atkuria natūralų vandens balansą akies audiniuose.
Baktericidinės ašarų savybės
Žmogaus ašarose esama ypatingo baltymo lizocimo. Šis fermentas ardo bakterijų ląstelių sieneles ir šitaip jas nužudo. Bakterijas naikinantis ašarų skystis saugo rageną, vokus, ašarų kanalus ir visas aplinkines ertmes nuo daugybės pavojingų ligų sukėlėjų. Šią medžiagą ir jos unikalias savybes atrado bakteriologas Aleksandras Flemingas.
Be lizocimo ašarose esama ir ištiso rinkinio medžiagų, saugančių akių sveikatą: retinolas, endotelinas-1 ir kt. Jos užgydo mikro įtrūkimus, kurie kartais susidaro ragenoje dėl traumų ir patekus į akis svetimkūniams. Apie baktericidines ašarų savybes žinojo mūsų protėviai. Pasakose ašaros kartais vaizduojamos kaip „gyvasis vanduo“, atgaivinantis mirusius.
Mirksint, vokai tolygiai paskirsto akies obuolio paviršiuje tris sluoksnius: vandens, gleivinį ir lipidinį. Juos dar vadina ašarų plėvele. Ši svarbi sudėtinė dalis atsakinga ne tik už akies sveikatą, bet ir už regėjimo aštrumą. Pagyvenusių žmonių akys, kurios paprastai ir kenčia nuo regėjimo defektų, praranda sugebėjimą pakankamai sudrėkti.
Ašaros daro žmones protingesniais
Amerikiečių mokslininkai iš projekto BRAIN, ištyrę įvairių faktorių įtaką smegenų aktyvumui, nustatė įdomų faktą: akys daro žmogų protingesniu ir atskleidžia jų kūrybinį potencialą. Kol kas neaiški fiziologija – kokiu būdu sugebėjimas verkti susijęs su smegenų veikla. Tačiau praktiniai tyrimai jau patvirtino, kad žmonės, sugebantys iš širdies išsiverkti, gali plačiai mąstyti ir generuoti šviežias idėjas. Tie, kurie sulaiko ašaras, dažniau naudojasi štampais ir gatavomis (t.y. svetimomis) mintimis bei idėjomis.
Kova su stresu
Dar vienas svarbus momentas susijęs su ašarų sugebėjimu šalinti iš organizmo streso hormoną kortizolą. Kai jo lygis kraujyje viršija visas leistinas normas, žmogus pradeda verkti ar net balsu raudoti. Per ašarų kanalus išstumiamas visas tas cheminis „skausmo kokteilis“, kuris verčia žmogų kentėti. Iki valios išsiverkęs, žmogus pajunta lengvumą ir ramybę.
Psichologai tvirtina, kad sugebėjimas verkti liūdesio, pykčio ar nevilties minutėmis – unikalus savisaugos mechanizmas. Jis apsaugo psichiką nuo „perdegimo“. Būtent dėl to žmonėms, išgyvenantiems sunkią netektį, užjaučiantys visada siūlo išsiverkti. Kartu su ašaromis, iš organizmo bus pašalinta visa su kančiomis susijusi chemija – streso hormonai.
Ašaras visada lydi palengvėjimas ir dėl to jas galima laikyti itin galinga terapijos priemone. Jei organizme aukštas kortizolo lygis išsilaiko pernelyg ilgai, žmogus pradeda negaluoti. Padidėja cholesterino kiekis kraujyje, didėja infarkto ir insulto rizika. Ašarų negalima laikyti savyje, kitaip streso hormonų perpildytas organizmas pradės sirgti.