Taigi teorijų ir tyrimų apie mobiliųjų telefonų įtaką sveikatai daug. Tačiau šįkart mums užkliuvo kiek neįprastas aspektas. Prisipažinkite, ar dažnai rašote žinutes prieš miegą lovoje? Ar dažnai naršote internete išmaniajame, kai nesimiega? Arba klausotės muzikinių kanalų? O gal tiesiog kraunate savo telefoną ant spintelės šalia lovos per naktį? Šįkart pasigilinsime, kodėl tai nėra gerai.
Mėlynoji šviesa
Ar kada girdėjote apie mėlynąją šviesą? Fiziškai tai – aukšto dažnio ir energijos šviesa matomajame spektre. Ši šviesa naudojama, ko gero, visuose LED turinčiuose prietaisuose, įskaitant mobiliuosius telefonus, planšetes, nešiojamuosius kompiuterius, televizorius, lemputes ir kt. Tiesą sakant, ši šviesa puikiai panaudojama ir medicinoje – odos ir akių ligoms gydyti, ligų diagnostikoje. Tačiau pasirodo, jog mėlynoji šviesa gali pasitarnauti žmogui tik dieną. Vakare, naktį ši šviesa tiesiog kenkia žmogaus sveikatai ir cirkadiniam ritmui.
Pirmiausia mokslininkams į akį krito tai, kad mėlynoji šviesa nakties metu kenkia regėjimui. Be to, slopinamas hormono melatonino išsiskyrimas, o tai sutrikdo natūralų žmogaus dienos ir nakties ritmą, vadinasi, ir miegą.
Dar daugiau, trikdomas ne tik miegas. Įrodyta, jog mėlynoji šviesa naktį gali sukelti ir kitus fizinės ar net psichinės sveikatos sutrikdymus. Net depresiją ar vėžį. Apie kelis sveikatos sutrikimus dėl mėlynosios šviesos naudojimo naktį pakalbėkime plačiau.
Poveikis regėjimui
Vien mėlynosios šviesos poveikis mūsų regai yra gana žymus ir stebinantis. Tiesioginis mėlynosios šviesos „spinduliavimas“ gali žaloti mūsų akių tinklainę. Amerikiečių geltonosios dėmės degeneracijos fondas perspėja, kad tinklainės pažeidimai dėl mėlynosios šviesos gali peraugti į geltonosios dėmės degeneraciją.
Tai reiškia, jog visiškai įmanomas vadinamojo centrinio regėjimo praradimas. Regėjimo, kurio dėka matome viską, kas yra prieš mus. Toks poveikis akiai ypač sustiprėja mėlynajai šviesai esant arti akių. Nustatyta ir sąsaja tarp mėlynosios šviesos ir kataraktos. Aprašytas ne vienas atvejis, kai 30-40 metų sulaukusių pacientų akys atrodė kaip sulaukusiųjų 70-80 metų.
Pavyzdžiui, diagnozuota katarakta, kuomet drumsčiasi akies lęšiukas, jis netenka skaidrumo ir trinka regėjimas. Katarakta gali baigtis ir visišku aklumu. Nors tik keli tyrimai pagrindė įmanomą mėlynosios šviesos sąsają su tokiu fenomenu, okulistai neabejoja, jog šiuolaikinės technologijos labai prisideda prie daugėjančių akių ligų ar sutrikimų.
Nuo prasto miego iki vėžio
Mėlynosios šviesos naudojimas naktį sujaukia žmogaus miegą. Kodėl? Todėl, kad ši ryški matomojo spektro šviesa sutrikdo procesus smegenyse, kurių dėka išsiskiria melatoninas. Taigi melatonino išsiskiria mažiau.
Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Be to, šis hormonas turi įtakos ir žmogaus nuotaikai, atminčiai, darbingumui dienos metu. Taigi įprastinį melatonino išsiskyrimo procesą naktį sutrikdžiusi mėlynoji šviesa neleidžia mums normaliai išsimiegoti.
Pirma, išmanieji telefonai sujaukia miegą. Antra, atsiranda ir daugiau problemų, susijusių su melatonino pusiausvyros pakitimu ar sutrikdytu miegu. Pavyzdžiui, mažas darbingumas kitą dieną, atminties problemos, lėtinio nuovargio sindromas, nuotaikų kaita, prislėgtumas, depresija. Net nutukimas ar genetiniai pokyčiai.
Be to, įrodyta, jog miego trikdymas dėl mėlynosios šviesos yra glaudžiai susijęs su vėžio, ypač prostatos ar krūties, išsivystymu. O visa tai todėl, kad hormonas melatoninas turi dar vieną, papildomą funkciją – veikia kaip antioksidantas.
Ir nors tokiai sąsajai tarp mėlynosios šviesos ir vėžio galutinai įrodyti reikia daugiau tyrimų, mokslininkai baksnoja pirštu į mėlynąją šviesą kaip galimą vėžio sukėlėją.
Ne išimtis ir depresija – sutrikus melatonino pusiausvyrai, sumažėjus jo kiekiui naktį ir sutrikus žmogaus vidiniam laikrodžiui, atsiranda didesnė rizika susirgti depresija ar kitomis psichikos ligomis.
Svarbu pažymėti ir tai, kad tokios sveikatos problemos gresia ne tik tiems, kurie mėgsta prieš miegą naudotis mobiliaisiais telefonais ar kitais įrenginiais, bet ir žmonėms, kurie dirba naktinėse pamainose prie kompiuterių ar naudojasi kitais išmaniaisiais įrenginiais naktinio darbo metu. Taip pat vadinamosioms pelėdoms, kurios iki išnaktų mokosi, dirba ar pramogauja prie kompiuterių bei kitų išmaniųjų įrenginių. Žodžiu, rizikuoja visi, kas vėlyvu metu naudojasi įrenginiais, kurie skleidžia mėlynąją šviesą.
Diabetas, širdies ligos, nutukimas
Harvardo universiteto mokslininkai taip pat ne pirmus metus tyrinėja mėlynosios šviesos įtaką žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai. Štai, tarkim, esant mėlynajai šviesai, gali padidėti širdies susitraukimų dažnis. Tai nėra naudinga nei dienos metu, nei naktį, kuomet organizmas turi ilsėtis. Melatonino pusiausvyros pakitimas turi įtakos ir metabolizmui.
Tyrimų Harvardo universitete metu įrodyta, jog mėlynoji šviesa prisideda ir prie nutukimo, ir prie diabeto išsivystymo. Čia svarbu ne tik melatonino, bet ir kitų hormonų pokyčiai. Štai, pavyzdžiui, hormono leptino, kuris reguliuoja alkio ir sotumo pojūtį. Be to, didėja ir gliukozės kiekis kraujyje.
Kaip apsisaugoti?
Atsakymas paprastas kaip dukart du. Pirmiausia, siūloma nelaikyti išmaniųjų prietaisų miegamajame: nekrauti jų miegamajame per naktį, nenaršyti internete, nerašyti žinučių prieš miegą.
Antra, tiesiog įprasti naudotis tokiais ir panašiais prietaisais iki 21-22val. Arba optimalu – nesinaudoti prietaisais dvi tris valandas prieš miegą. Knyga, karšta vonia, klasikinė muzika per radiją ar kita maloni veikla gali būti puikiausia alternatyva naršymui internete, televizoriaus žiūrėjimui ir kt.
Kas dar? Mokslas, galvodamas apie mėlynosios šviesos neigiamus efektus mūsų sveikatai vakaro ar nakties metu, irgi nesnaudžia. Yra net sukurti specialūs šią šviesą blokuojantys akiniai. Jie būtų tinkamiausi naktinėse pamainose dirbantiems ir mėlynąją šviesą skleidžiančius prietaisus naudojantiems žmonėms arba naktibaldoms, kurie iki pat nakties ar paryčių rymo prie ekranų. Pačios išmaniosios technologijos tobulėja, gamintojai galvoja apie filtrus, neleidžiančius mėlynajai šviesai pasiekti mūsų. Tad gal ateityje dėl to baimintis galėsime mažiau.
O kol kas neužmirškime, kad šią šviesą skleidžia ir LED lemputės. Nors jos „ekologiškesnės“ ir taupesnės, kaip jau supratote, šviečiant vėlyvu metu mūsų sveikatai gali atnešti šiokią tokią nenaudą.
Taigi siūlome paeksperimentuoti ir vakarais prisiminti kitus malonius būdus, kaip praleisti laisvalaikį, užuot sėdėjus prie kompiuterio, televizoriaus ar naujausio „Iphone“ ekrano.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!