Svetainė womenshealthmag.com pristato kai kurias dažniausias (ir mažiau pasitaikančias) priežastis, kodėl gali niežėti galvos odą, ir pateikia informaciją, ką daryti, kad niežėjimas liautųsi visiems laikams.
Įprasti kaltininkai
Niežulį keliantis galvos odos pleiskanojimas, kankinantis pusę žmonijos, turi tris pagrindines priežastis: riebią (ne sausą) galvos odą, žuvusio odos sluoksnio ar plaukų priežiūros priemonių likučius arba grybelinę infekciją, kuri vadinama malasezija. Aktyviai įmasažavę šampūną į galvos odą (ne tik į plaukus), galite pašalinti plaukų priežiūros priemonių liekanas, bet jei pleiskanojimas tęsiasi, naudokite šampūną, turintį cinko ar salicilo rūgšties, kuri gydo grybelines infekcijas ir pašalina odos riebumą. Praėjus kelioms savaitėms vis dar nieži galvą? Tuomet kreipkitės į dermatologą, kad jis nustatytų, ar nesergate rimtesnėmis odos ligomis.
Slapti kaltininkai
Kai kurių plaukų priežiūros produktų sudedamosios dalys gali sukelti alerginę reakciją, sako Minesotos universiteto Mineapolyje dermatologijos profesorė Maria Hordinsky. „Dažnai alergizuoti gali kvapiosios medžiagos ar drėkinanti medžiaga, vadinama propilenglikoliu“. Jei nieži visą galvos odos plotą, savaitę nenaudokite įtariamo produkto. Jei niežulys praėjo, senąjį produktą pakeiskite alternatyvomis be kvapiųjų medžiagų ar propilenglikolio.
Svilinanti plaukų priežiūros įrankių – fenų, plaukų tiesinimo ar garbanojimo žnyplių – temperatūra taip pat gali išsausinti galvos odą ir sukelti niežulį, taigi nustatykite vidutinio karščio temperatūrą.
Jei niežulį juntate tik viename taške, jį gali kelti tokia odos liga kaip psoriazė – autoimuninė liga, pasireiškianti žvynelius primenančiu odos pleiskanojimu, sako dermatologas ir Sinajaus kalno ligoninės Niujorke kosmetikos bei klinikinių tyrimų direktorius Joshua Zeichneris.
Jei dermatologas nustato, kad tikrai sergate psoriaze, naudokite šampūną su degutu – skamba keistai, bet jis tikrai būna veiksmingas. Jei reikės, jūsų gydytojas gali skirti ir stipresnių priemonių.
Dar viena reta niežulio priežastis, kurios nereikėtų ignoruoti, gali būti maždaug pusės centimetro skersmens suragėjęs odos darinys, vadinamas aktinine keratoze. Tai ikinavikinis pakitimas, kurį per daugelį metų sukelia saulės spinduliai, sako M. Hordinsky. Maždaug 10 proc. šių darinių tampa vėžiniais, todėl laiku kreipkitės į dermatologą, kad jis jį patikrintų ir, jei reikės, pašalintų. Kad išvengtumėt panašių bėdų, naudokite specialiai galvos odai skirtą apsauginį kremą nuo saulės – taip, ir žiemos metu.