Liežuvis – ganėtinai svarbus organas, padedantis pajusti skonį, nuryti maistą, be paliovos kalbėti ir net išreikšti pagiežą (parodyti liežuvį erzinančiam asmeniui). Tiktai vargu ar kas nors susimąsto apie liežuviui tenkantį reikšmingą vaidmenį, kol jis nekelia jokių problemų. Tik kai kas nors nutinka, nejučiomis susikremtame. Kartais nerimo priežastimi tampa liežuvio patinimas.
Kad liežuviui staiga tapo ankšta burnoje, pajusti nesunku. Tai pastebėjus, gali apimti panika, tačiau, kaip rašoma portale „Prevention“, rimtai sunerimti, ko gero, nėra jokio pagrindo. „Liežuvio tinimą gali lemti kuo įvairiausios problemos. Dažniausiai jos nesukelia jokių rimtų padarinių, todėl pernelyg persigąsti nereikia“, – sako su portalu „MedExpress“ bendradarbiaujanti medicinos specialistė Clare Morrison.
Vis dėlto, jei liežuvis sutinsta staiga, pernelyg padidėja arba tinimą lydi jausmas, kad susitraukė gerklė, tapo sunku kvėpuoti, svaigsta galva ar apėmė silpnumas, reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Minėti simptomai rodo, kad gali būti prasidėję gyvybei pavojingi procesai.
Gydytojo konsultacija būtina ir tuo atveju, jei tinimas ilgokai (tarkim 10 arba daugiau dienų) nepraeina, paūmėja, ima reikštis papildomų simptomų, kaip antai nuovargis, silpnumas, skausmas, arba prasideda karščiavimas.
Toliau išvardyta keletas tikėtinų liežuvio tinimą sukeliančių priežasčių.
Koks nors pažeidimas
„Liežuvis jautriai reaguoja į įsikandant patiriamą traumą. Pažeidimų pavojų kelia ir aštrios nuskilusių dantų briaunos, taip pat kokie nors įtaisai sąkandžiui koreguoti (pvz., breketai, plokštelės), dantų implantai, nepakankamai nugludintos plombos ir kt.“, – sako C. Morrison.
Liežuvį taip pat gali dirginti karštas arba kietas maistas, ypač jei jis rūgštus (pvz., kieti rūgštūs ledinukai) arba karštas ir aštrus (pvz., aštrūs troškiniai ir sriubos).
Akivaizdu, kad tokiu atveju reikia pašalinti pažeidimus sukeliančius veiksnius (pagalbos kartais tenka kreiptis į odontologą). Kad patinimas atlėgtų, galima sučiulpti ledo kubelį, išgerti ibuprofeno ir praskalauti burną švelniu skalavimo skysčiu, kad neprasidėtų infekcija.
Netinkamas burnos skalavimo skystis
Liežuvio tinimą gali skatinti kai kurie į dantų pastos arba burnos skalavimo skysčio sudėtį įeinantys komponentai. Pasak Los Andžele dirbančios dermatologės Tsipporos Shainhouse, tokiu atveju problemą pavyks išspręsti tik atsisakius konkrečių neigiamai veikiančių priemonių. Dažniausi kontaktinio dermatito burnos ertmėje sukėlėjai – vandenilio peroksidas (jo yra dantų balinimo priemonėse), alkoholis (gali būti burnos skalavimo skystyje), gariamoji soda (dantų pastoje) ir cinamono rūgštis (kramtomojoje gumoje).
Jei tiksliai nežinote, kuris komponentas verčia jus kentėti, galite kreipties į dermatologą, kad šis atliktų alerginį testą.
Prasidėjusi alerginė reakcija
Alerginės reakcijos prasideda tada, kai imuninė sistema pernelyg jautriai sureaguoja į tam tikrus veiksnius. Tai gali būti vaisiai, riešutai, pienas, vėžiagyviai (austrės, krabų mėsa ir pan.) arba vabzdžių įkandimai. Vykstant alerginei reakcijai išskiriama histamono. Jis skatina kapiliarų susitraukimą ir skysčio kaupimąsi audiniuose. Dėl alergijos ištinkantis liežuvio, lūpų ir veido patinimas vadinamas angioedema.
Alerginės reakcijos malšinamos antihistaminais arba per burną vartojamais steroidais. Ypač ūmios alerginės reakcijos gali apimti ir kvėpavimo takus, todėl tie, kurie žino apie savo organizmo savybę stipriai reaguoti į kokį nors maistą ar kt., turi nešiotis epinefrino preparatą ir prireikus tuojau pat jį panaudoti.
Pašalinis kokių nors vaistų poveikis
Dažniausiai liežuvio tinimu pasireiškiančias alergines reakcijas sukelia kraujospūdį reguliuojantys vaistai – AKF inhibitoriai (kitaip – angiotenziną konvertuojančio fermento slopikliai).
„Jie gali lemti gyvybei pavojingą liežuvio sutinimą. Toks poveikis gali pasireikšti bet kuriuo terapijos proceso etapu – nebūtinai po pirmo pavartojimo“, – sako Omidas Mehdizadehas, Santa Monikoje, Kalifornijoje, veikiančiame sveikatos priežiūros centre dirbantis otorinolaringologas.
Tam tikras alergines reakcijas gali išprovokuoti ir vaistai nuo uždegimo (pvz., aspirinas arba ibuprofenas), taip pat antibiotikai (pvz., penicilinas).
„Pasireiškus alerginei reakcija, būtina nustoti vartoti ją sukėlusius vaistus“, – sako C. Morrison.
Alergijos simptomus būtina nedelsiant slopinti. Priklausomai nuo alergijos stiprumo, gali tekti pavartoti antihistaminų, steroidų ir į raumenis leidžiamo adrenalino.
Vitaminų trūkumas
Trūkstant vitamino B12 ir folio rūgšties, liežuvis gali atrodyti sutinęs ir paraudęs. „Taip pat gali dilgčioti plaštakos, pėdos, kankinti nuovargis, silpnumas“, – pamini C. Morrison.
Jei trūksta geležies, liežuvis gali pasidaryti skausmingas, lygus ir pabalęs. Ir šiuo atveju tikėtinas silpnumo jausmas, gali išbalti oda, kamuoti dusulys.
Vartojant daugiau mėsos, žuvies, kiaušinių, lapinių daržovių, pupelių ir lęšių, kuriuose gausu minėtų vitaminų, išvardytus simptomus pavyks sumažinti. Vis dėlto norint išsiaiškinti, ar organizmas patiria kokių nors vitaminų ir mineralų deficitą, užvis geriausia mediciniškai išsitirti. Gydytojas nustatys, dėl kokių priežasčių trūksta vitaminų, ir patars pavartoti papildų arba pakoreguoti mitybos racioną.
Gastroezofaginis refliuksas
Rūgštinis skrandžio turinys gali nukeliauti į gerklę (gerklų ir ryklės refliuksas) ir suerzinti liežuvį, sukeldamas patinimą. „Burnoje gali pasijusti rūgštus arba kartus skonis, imti deginti gerklę, atrodyti, tarsi joje būtų įstrigęs gumulas“, – sako O. Mehdizadehas. Norint išvengti refliukso, patariama susilaikyti nuo rūgštaus arba aštraus maisto bei gėrimų. Taip pat rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, dažniau ir nenešioti ypač aptemptų drabužių.
Prasidėjo liežuvio infekcija
Bakterinę infekciją galima pasigauti atsiradus kokiam nors pažeidimui (tarkim, įsikandus arba dėl nuolatinio sąlyčio su odontologiniais įtaisais ar kt.), per kurį gali patekti bakterijų. Tokiu atveju liežuvis gali parausti, tapti skausmingas. Dėl stiprios infekcijos liežuvis gali supūliuoti ir gerokai patinti.
Įtakos liežuvio būklei kartais turi ir lytiškai plintančios ligos, tokios kaip sifilis arba gonorėja. Gydant bakterines infekcijas, skiriamas antibiotikų kursas. Dėl susidariusio didoko absceso pacientus kartais tenka hospitalizuoti, atlikti chirurginį drenavimą.
Iš virusinių liežuvį pažeidžiančių infekcijų verta paminėti pūslelinę (peršalus pasireiškiantį herpeso virusą). „Sunkiausiai infekcija pasireiškia pirmą kartą. Jai prasidėjus, burnoje, taip pat ant liežuvio gali atsirasti daugybė skausmingų pūslelių, pakilti temperatūra, kamuoti bendro pobūdžio negalavimai“, – sako C. Morrison.
Liežuvį gali paveikti ir ŽPV (žmogaus papilomos virusas) bei stomatitui būdingos opos. Jos paprastai išnyksta savaime, tačiau jei savijauta ypač pablogėja, būtina kreipti į gydytoją.
Susilpnėjusi skydliaukės funkcija
Sumažėjus skydliaukės gaminamų hormonų lygiui (tai paprastai būdinga moterims ir dažnai siejama su autoimuninės sistemos veikla), galima sulaukti konkrečių apie tai bylojančių požymių, įskaitant nuovargį, nepaaiškinamą svorio augimą, vidurių užkietėjimą, šalčio netoleravimą, plaukų slinkimą ir liežuvio patinimą.
Skydliaukės funkcijos pablogėjimas yra vadinamas hipotiroze. Ji diagnozuojama atliekant kraujo testą. „Jei įtarimai dėl diagnozės pasitvirtina, hormonų lygiui atkurti skiriami receptiniai vaistai“, – sako C. Morrison. Ar skirtos vaistų dozės pakanka, tikrinama atliekant tolesnius testus. Prireikus dozė koreguojama.
Posmegeninės liaukos funkcijos sutrikimas
Posmegeninė liauka (arba hipofizė) yra prie galvos smegenų pagrindo esanti nedidelė sritis. Ji išskiria nemažai įvairių hormonų, be to, kontroliuoja analogiškas kitų liaukų funkcijas. „Jei hipofizė pradeda gaminti per didelį kiekį augimo hormonų, pamažu ima tinti kai kurios kūno vietos, įskaitant, liežuvį, plaštakas, pėdas ir veidą“, – pamini C. Morrison.
Šiam sutrikimui įvardyti vartojamas akromegalijos pavadinimas. Jį paprastai sukelia gerybinis hipofizės navikas. Be minėtų pakitimų, sergant akromegalija galima sulaukti ir tokių simptomų kaip galvos skausmas, balso pastorėjimas, nereguliarios mėnesinės, pastambėję veido bruožai ir kt.
Akromegalija progresuoja pamažu, todėl jos nulemti išvaizdos pokyčiai pastebimi ne iš karto, tačiau vos supratus, kad atsirado problemų, reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų atliktas kraujo tyrimas ir, pasitvirtinus diagnozei, skirtas tinkamas gydymas. Nesiėmus reikiamų priemonių, liga gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų.
Liežuvio vėžio požymis
Pirmieji liežuvio vėžio požymiai reiškiasi paviršiuje. Tai paprastai būna baltos arba raudonos dėmės. Gali iškilti nedidelis gumbelis arba atsiverti opa. „Pažeidimas paprastai susiformuoja toje srityje, kuri anksčiau – kartais net prieš keletą metų – buvo pažeista ŽPV“, – sako C. Morrison. Šio tipo vėžio atvejų dažniau pasitaiko tarp rūkančių ir alkoholį vartojančių asmenų.
„Darinio pašalinimas ankstyvoje stadijoje gali užkirsti kelią ligai, – sako C. Morrison. – Štai kodėl privalu kreiptis į medikus, jei nepraeina liežuvio tinimas arba neišnyksta ant jo susiformavęs guzelis. Ar jis pranašauja vėžinį susirgimą, nustatoma biopsijos metodu.“