- Ką reikėtų žinoti norint tinkamai paruošti arbatą?
- Svarbu tai, kokias arbatžoles naudosite – smulkintas ar ne. Aktualu ir tai, ar gėrimas ruošiamas iš augalų žiedų, lapų, šaknų, vaisių, uogų ar sėklų. Taigi visų pirma norint pasigaminti arbatą reikia užvirti vandenį, palaukti 3–4 min., tada užplikyti susmulkintas vaistažoles ir palaikyti apie 10 min.
Nesmulkintas arbatžoles rekomenduojama užplikyti verdančiu vandeniu. Likusių arbatžolių neišmesti, jas galima užplikyti antrą kartą, tačiau reikės palaikyti šiek tiek ilgiau, kad geriau pritrauktų. Jeigu ketinate pasidaryti arbatą iš augalų šaknelių ar žievelių, neužteks jų užplikyti vandeniu. Teks virti apie 20 min.
- Ar galima arbatžoles plikyti dar neužvirusiu vandeniu?
- Taip, bet tokiu atveju tiks tik šaltinio vanduo. Pirktą parduotuvėje arba vandentiekio vandenį patariama užvirti.
- Koks turėtų būti arbatžolių kiekis vienam puodeliui?
- Jeigu norite šaltą vakarą sušilti, reikėtų rinktis tokį arbatžolių kiekį, kuris atitiktų jūsų skonį. Pagal liaudies mediciną, vienam puodeliui reikėtų žiupsnelio arbatžolių. Toks kiekis patenkina skonio receptorius ir turi gydomąjį poveikį. Pastaruoju atveju, priklausomai nuo augalo, reikėtų užplikyti arbatinį šaukštelį arba šaukštą vaistažolių.
Sako, kad kai kurių arbatžolių skonis geriausiai atsiskleidžia užplikius jas antrą kartą... Taip, tai tiesa. Siekiant veiksmingiausio veikimo šaltymečiu pirmąjį arbatos puodelį vertėtų išgerti kuo karštesnį. Antrą kartą užplikius arbatžoles reikėtų šiek tiek palaukti ir tokią arbatą išgerti mažais gurkšneliais. Tuomet ne tik sušildysite kūną, bet ir pajusite jos gydomąjį poveikį.
- Ar reikėtų arbatą gardinti cukrumi arba medumi?
- Cukraus vartoti nepatariu. Jis suardo daug naudingų žolelėse esančių medžiagų. Medaus jokiu būdu negalima dėti ir į karštą vandenį. Tokiu atveju jis neteks gerųjų savybių. Jeigu nemėgstate nepasaldintos arbatos, patarčiau medų valgyti užsigeriant arbata.
Saldžios arbatos mėgėjams reikėtų rinktis tas arbatžoles, kurių arbata būna saldi. Tai – saldymedis ir stevija. Pastaroji auginama namie vazonuose. Stevijų arbata puikiai tinka sergantiems cukriniu diabetu. Tai augalas, valantis organizmą, reguliuojantis kasos veiklą, mažinantis kraujospūdį,
- Kartais užplikius arbatą vandens paviršiuje matoma riebalinė plėvelė. Ar tai reiškia, kad tokia arbata netinkama gerti?
- Nereikia to bijoti. Vandens paviršiuje matoma riebalinė plėvelė rodo, kad išsiskyrė arbatžolių eteriniai aliejai, kurie organizmui labai naudingi. Daugiausia eterinių aliejų išskiria pušų pumpurai. Iš jų paruošta arbata tinka peršalimo simptomams gydyti. Taip pat nemažai eterinių aliejų išskiria citrininė katžolė ir pipirmėtė.
- Mūsų šalies parduotuvėse randamų arbatų kokybė kritikuojama. Ką jūs apie tai manote?
- Iš užsienio atgabentomis arbatžolėmis prekiaujantys verslininkai žino, kad tokios arbatos yra išmirkytos įvairiose cheminėse medžiagose, dirbtinai aromatizuotos, pusiau susintetintos. Niekam iš savo artimųjų tokios arbatos gerti neleidžiu.
- Tiesa, kad nuolat geriant vaistažolių arbatą organizmas prie jų pripranta ir todėl užpilai tampa neveiksmingi?
- Žolelės turi ilgalaikį poveikį. Jeigu vis dėlto bijote organizmą pripratinti prie teigiamo vaistažolių poveikio, keiskite jų rūšis. Ryte galima išgerti tonizuojančios, per pietus – virškinimą reguliuojančios, o vakare – raminančios arbatos.
- Kokią arbatą reikėtų gerti šaltymečiu norint palengvinti ligų simptomus ir sustiprinti organizmą?
- Liepžiedžių arbata turi antibakterinį, šildantį ir raminantį poveikį. Organizmui itin naudinga aviečių arbata. Ji gali būti ruošiama iš augalo lapų, šakelių, uogų. Toks gėrimas gerina virškinimą. Gerti ir skalauti gerklę galima medetkų arbata.
Šalpusnių arbata padeda nuo kosulio, gali būti ruošiama iš augalo žiedų ir lapų. Atsikosėti padeda ir gysločių, Putino uogų arbata. Peršalus, kosėjant, susirgus bronchitu gelbsti trispalvės našlaitės. Daug vitaminų turi juodavaisių aronijų uogos. Imunitetą stiprina kiaulpienės šaknys, ežiuolė, krūminė sidabražolė, šeivamedžio uogos ir žiedai. Ruošiant arbatą galima maišyti kelias vaistažolių rūšis.
- Jonažolė mažina uždegimą, naikina virusus. Kuo dar šis augalas naudingas?
- Jau neatmenamais laikais jonažolė buvo vadinama augalu, gelbstinčiu nuo tūkstančio ligų. Iš šios vaistažolės paruošta arbata gerina virškinimą, reguliuoja medžiagų apykaitą, o stipriausią poveikį daro nervų sistemai, todėl tinkama gerti žmonėms, sergantiems depresija. Jonažolės arbatos nepatartina vartoti vasarą. Šis augalas reaguoja su saule ir sukelia dirglumą. Tačiau šaltymečiu tai negresia.
- Kokią arbatą reikėtų gerti besiskundžiantiems prastu miegu?
- Visų pirma reikia rasti suprastėjusio miego priežastį. Žmogus gali prastai miegoti dėl to, kad organizmas užterštas toksinėmis medžiagomis. Tokiu atveju reikėtų gerti tų žolelių arbatas, kurios valo organizmą. Sėjamoji aviža ne tik valo organizmą, bet ir gerina miegą. Panašų poveikį turi ir juozažolė. Jonažolė, liepžiedžiai ir vaistinė melisa turi raminantį poveikį.
- Kuo naudinga mėtų arbata?
- Mėtų arbata ramina ir gerina virškinimą. Tačiau šios arbatos nepatartina gerti besiskundžiantiems padidėjusiu skrandžio rūgštingumu.
- Iš baziliko paruošta arbata gelbsti kosėjant arba sergant šlapimo takų ligomis. Kuo dar naudingas šis augalas?
- Bazilikas reguliuoja imunitetą ir gerina virškinimą.
- Šaltą žiemą sušildo ir alternatyviosios kavos. Viena populiariausių – gilių. Kaip ji ruošiama?
- Norint pasigaminti naminės gilių kavos, reikia surinktus ąžuolo vaisius perpjauti ir nulupti luobeles. Tada giles virti su pienu, kol suminkštės, tuomet sumalti. Paskui masę paskleisti ant kepimo indo ir išdžiovinti orkaitėje. Gilių kavą galima ruošti įvairiai. Populiariausias būdas – paruoštas giles suberti į verdantį vandenį ir šiek tiek pavirti. Tada kavą nukošti ir supilti į puodelį. Patiekiant galima pagardinti pienu arba grietinėle.
- Kuo naudinga kaštonų kava?
- Kaštonų kava nėra tokia populiari kaip gilių. Galbūt todėl, kad turi specifinį, šiek tiek karstelėjusį skonį. Nepaisant to, ji naudinga sergantiems podagra, besiskundžiantiems sąnarių ligomis. Taip pat kaštonai turi širdį stiprinančių savybių.
- Lietuvoje nuo senų laikų mėgstama morkų kava. Kaip ją ruošti?
- Reikėtų išspausti morkų sultis, išspaudas džiovinti kepimo inde tol, kol taps rudos spalvos. Ruošiant šią kavą į vandenį suberti džiovintas morkų išspaudas ir virti apie 2 min. Nukėlus nuo ugnies palaikyti apie 15 min., kad pritrauktų. Nukoštą kavą supilti į puodelį ir pagardinti grietinėle. Galima pasaldinti medumi. Morkų kava yra karamelės skonio. Ją mėgsta ir vaikai.
- Iš paskrudintų šermukšnių uogų gali būti ruošiama kava. Sako, šis augalas naudingas sergantiems inkstų, virškinimo trakto ligomis...
- Šermukšnių uogų kava turi specifinį skonį. Be to, ruošiant ją sunaikinama nemažai naudingų medžiagų. Todėl patariama geriau gerti šermukšnių arbatą.
- Kokią alternatyvią kavą – avižų, miežių, kviečių – ruošti geriausia?
- Populiariausia ir geriausia – avižų kava. Išdžiovintas avižas sumalti ir užplikyti verdančiu vandeniu. Tokią kavą galima maišyti ir su kitomis, pavyzdžiui, morkų arba cikorijų kavomis.
- Kuo naudinga cikorijų kava?
- Cikorijų kava stiprina imunitetą, reguliuoja kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį organizme.
Šio augalo šaknis reikia susmulkinti, išdžiovinti orkaitėje ir sumalti. Cikorijos turi specifinį skonį, todėl jas galima maišyti su miežių kava.