Liga sėkmingai įveikiama, bet dėl organizmo pokyčių delsiant kreiptis į medikus kerta labai skaudžiai: formuojasi sunkios komplikacijos, kenčia psichologinė būsena.
Ligonės skundus „nurašė“ artėjančiai senatvei
Klaipėdoje gyvenančiai Genovaitei Podlipajevai (57) akromegalija buvo diagnozuota prieš penkerius metus, nors pirmieji ligos simptomai, kaip prisimena moteris, pradėjo reikštis kur kas anksčiau. Operacinis gydymas buvo sėkmingas, tačiau ligos sukeltos komplikacijos, deja, liko visam gyvenimui. Dėl to galima manyti, kad retai Lietuvoje sutinkama liga (ja serga tik apie pusantro šimto šalies gyventojų) medikų buvo ilgai nepastebėta, kitaip sakant, uždelsta.
„Nežinojau, kas vyksta – maudė sąnarius, beveik ištisai skaudėjo galvą, kankino nuovargis, silpnumas, o miegoti būčiau galėjus dieną naktį, - apie ilgą laiką kamavusią košmarišką savijautą pasakoja Genovaitė. – Kreipiausi į šeimos gydytoją, bet nieko blogo nenustatė. Užsiminė, kad visoms moterims į senatvę panašūs sutrikimai pasireiškia.“
O liga nesnaudė… Genovaitė net ėmė bodėtis pažvelgti į veidrodį – anot jos pačios, bjauru buvo į save žiūrėti! Veidas esą atrodė „lyg alkoholikės“ – pabrinkęs, sutinęs, oda – pilkšvo atspalvio… Anaiptol ne į gražiąją pusę besikeičiantys bruožai moterį žlugdė psichologiškai, nors kasdien ją matantys namiškiai ir bendradarbiai išvaizdos pokyčių dėjosi nepastebintys... O gal tikrai nepastebėjo, juk jie formuojasi pamažu, o kai mataisi su žmogumi kiekvieną dieną, gali ir neatkreipti į tai dėmesio.
Galiausiai Genutė suprato, kad varginančių skausmų ir išvaizdos pokyčių „nurašyti“ vien artėjančiai senatvei negalima. Jai kėlė nerimą ir padidėjęs, vietos burnoje tarsi stokojantis liežuvis, ir išstambėjusios rankų plaštakos, vėl pradėję spausti bateliai (kojų pėdos nuolat didėjo - nuo 39 dydžio paaugo iki 42!). Po pakartotinio apsilankymo pas šeimos gydytoją Genovaitė išgirdo galbūt serganti akromegalija ir gavo siuntimą apsilankyti pas endokrinologijos ligų specialistą.
Augimo hormono somatotropino kiekį organizme nustatantys tyrimai patvirtino, kad Genovaitė – visai ne „artėjančios senatvės“, o klastingos lėtinės ligos auka.
Prireikė dviejų operacijų
Gerybinį hipofizės auglį pašalino Kauno klinikų neurochirurgai ir ligonė vylėsi, kad ilgus metus kankinusias bėdas galima pamiršti. Deja, ankstesni sveikatos sutrikimai po kiek daugiau nei metų atsinaujino. Vėl teko kreiptis į medikus, vėl – kelionė pas Kauno klinikų neurochirurgus, ir dar viena operacija. Po jos, kad auglys hipofizėje nesusiformuotų iš naujo, Genovaitei buvo rekomenduota reguliariai vartoti vaistus.
„Nė dienos negaliu uždelsti, - atsidūsta ji, augimo hormono gamybą slopinančių vaistų (jie yra labai brangūs, bet, laimė, kompensuojami) vykstanti išsirašyti į Kauno klinikas. – Vienu metu buvo nutraukę tuos medikamentus – iškart pajutau, kad kažkas viduje negerai. Pokyčius pajutau net tada, kai kartą po vaistų suleidimo praėjo ne 28, kaip nustatyta, o 29 dienos.“
Akromegalija, panašu, šiai moteriai buvo diagnozuota jau gerokai pažengusi, nes susiformavo ir cukrinis diabetas. Taigi nors pirminė liga suvaldyta, gera sveikata Genovaitė pasigirti negali. Klaipėdietę guodžia tik tai, kad medikai pagaliau ištyrė ir nustatė jos negalavimų priežastis. Mat jei žmogus nežino, kad serga, taigi ir nėra gydomas, akromegalija sukelia vis naujų ir sudėtingesnių komplikacijų.
Mini interviu
Apie akromegaliją kalbamės su gydytoju endokrinologu mokslų daktaru Gintautu Kazanavičiumi:
- Kas tai per liga, kaip ją atpažinti?
- Akromegalija yra genetinė liga, kurios susiformavimą lemia posmegeninės liaukos (hipofizės) ląstelių, gaminančių augimo hormoną, mutacija, kuomet šios ląstelės tampa labai aktyvios, nepaklūstančios jokiems vidiniams organizmo stabdžiams, o susiformavusi adenoma (augliukas) be sustojimo produkuoja augimo hormoną. Kad žmogus susirgo akromegalija, išduoda stambėjančios galūnės, pavyzdžiui, tampa per mažas ant rankos piršto mūvėtas žiedas, tenka keisti į didesnį dydį avalynę, taip pat stambėja lūpos, nosis, liežuvis, padidėja antakių lankas, išryškėja tarpudantis (ypač apatiniame žandikaulyje, nes šis didėja) ir taip toliau. Atlikus tyrimus, gali būti randami padidėję vidaus organai – kepenys, blužnis, plaučiai, širdies raumuo. Ligonį vargina sąnarių skausmas, greičiau pavargstama, sutrinka lytinė potencija, pasireiškia kiti sveikatos sutrikimai.
- Kaip greitai akromegalija progresuoja?
- Tai priklauso nuo augimo hormoną gaminančių ląstelių kiekio ir aktyvumo. Kuo jų daugiau, tuo daugiau hormono išskiriama, taigi ir liga greičiau formuojasi. Jauname amžiuje tai paprastai pasireiškia didesniu ūgiu (liga iš pradžių veido nesubjauroja), o jei augliukas susiformuoja vėlesniame amžiuje, tai yra kai natūralus augimo procesas jau baigęsis, dėl per didelio augimo hormono kiekio pradedama darkyti kūno sandara.
- Ar tai paveldima liga?
- Dažniausiai fiksuojami vienetiniai susirgimai, bet pasitaiko atvejų, kai hipofizės augliukas būna paveldėtas. Tarkime, paauglys susirūpino dėl besikeičiančios išvaizdos, o artimieji jį nuramino, paguosdami, kad to nereikia imti į galvą, nes gi esąs panašus į tėvą. Vis dėlto jei jauname amžiuje pradeda keistis (stambėti) veido bruožai, įtartinai didėja galūnės, reiktų nedelsti, išsitirti augimo hormono sekrecijos lygį, nes užleistą akromegaliją gydyti kur kas sunkiau. Šiais laikais yra daug puikių vaistų, dirba patyrę specialistai – tikrai suteiks visą reikiamą pagalbą.
- Kaip akromegalija gydoma?
- Gydymas priklauso nuo to, kokioje hipofizės vietoje adenoma aptinkama, koks jos dydis. Auglys gali būti išoperuojamas, gali būti taikomas spindulinis ar medikamentinis gydymas, o kartais – ir kompleksinis. Jei adenoma visiškai pašalinta, laikoma, kad žmogus pasveiko. Jei viso auglio pašalinti nėra galimybės (pavyzdžiui, jis yra įaugęs į centrus, į kuriuos neurochirurgui „lįsti“ labai rizikinga, kyla didelis pavojus ligonio gyvybei), pacientui po operacijos skiriami vaistai, kad augliukas neprogresuotų.
- Kiek gyventojų Lietuvoje serga akromegalija, ar šis susirgimas sietinas su ligonio lytimi?
- Tai reta liga, ligonių šalyje nėra nė dviejų šimtų. Tiesa, jeigu ji pasireiškia lengvesne forma, gali būti ilgai nediagnozuojama. Serga tiek moterys, tiek vyrai, tiesa, vyrai ne tokie atidūs išvaizdos pokyčiams, todėl sveikata susirūpina ir į medikus kreipiasi tik kai jau yra labai akivaizdūs ligos požymiai.
- Ar galima įtarti, kad akromegalija kankina ir kai kuriuos krepšininkus?
- Tokius ligonius pagal jų išvaizdą nesunku atpažinti net ne medikui. Jų yra ir Lietuvoje, ir užsienyje. Tokie sportininkai fiziškai yra silpni, dėl augimo hormono toksinio poveikio jų širdies raumuo nors ir didelis, bet silpnas, o gerų rezultatų sporte pasiekia tik didžiulių pastangų ir valios dėka. Bet iš tikrųjų tai ligoniai, kuriuos reikia gydyti.
- Galbūt ši liga gresia ir jaunuoliams, siekiantiems tobulo kūno, dėl to vartojantiems augimo ar kitokius hormonus?
- Taip, pasitaiko ir medikamentų sukelta akromegalija. Noriu pabrėžti, kad bet koks dopingo, augimo hormonų, anabolinių hormonų vartojimas, ypač jauniems žmonėms, yra labai pavojingas, nes po kurio laiko gali sukelti ne tik akromegaliją – ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus. Treneriai, kurie, pavyzdžiui, kultūrizmą kultivuojantiems jauniems sportininkams bruka minėtus „papildus“, mano įsitikinimu, yra nusikaltėliai, nes juk tai žmogaus žalojimas! Kartą šia tema skaičiau paskaitą ir buvau šokiruotas, kai iš auditorijos išgirdau trenerio klausimą, tai kiek gi to dopingo jaunam sportininkui galima duoti, kad nebūtų šalutinio poveikio. Vadinasi, jie net nenori suvokti, kad tokių dalykų negalima vartoti išvis.