Skirtingas pH
Įvairių organų rūgštingumas skiriasi. Rūgštesnė terpė tų organų ar audinių, kuriems reikia saugoti organizmą, kovoti su mikrobais ir bakterijomis. Pavyzdžiui, skrandžio terpė labai rūgšti, jos pH 1,5. Rūgštis naikina kenksmingus mikroorganizmus ir skaido baltymus.
Odos pH taip pat silpnai rūgštus, nes oda saugo organizmą nuo mikrobų ir bakterijų. Kasos sulčių pH šarminis – net 8,8. Iš skrandžio ateinantis maistas būna labai rūgštus, todėl šarminių kasos sulčių reikia rūgščiai neutralizuoti.
Rūgščių ir šarmų pusiausvyra užtikrina sklandžią viso organizmo veiklą. Kai kurio nors organo pH sutrinka, pradedame jaustis prastai. Svarbiausia – išlaikyti stabilų kraujo pH. Jis gali svyruoti labai mažu intervalu – 7,35–7,45. Net labai menkas nuokrypis nuo normos gali sukelti mirtį. Kraujo rūgštingumui padidėjus iki 6,8, žmogus jau netenka sąmonės.
Bėdos dėl rūgšties
Kraujo pH vadinamas tiesiog organizmo rūgštingumu. Organizmas visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti jį stabilų. Visų pirma rūgštis šalina, tačiau susikaupus jų pernelyg daug, inkstai nebesugeba susidoroti. Tuomet rūgštinės atliekos pradeda kauptis įvairiuose organuose, pvz., sąnariuose, sukeldamos artritą ir podagrą.
Bandydamas atkurti kraujo pH, organizmas ima visas įmanomas šarmines medžiagas iš kitų organų. Tarkime, iš kaulų pasisavina kalcį, todėl pradeda vystytis osteoporozė. Manoma, kad organizmas gamina cholesterolį, stengdamasis neutralizuoti perteklinę rūgštį. Riebalus ties juosmeniu, šlaunimis, ant kraujagyslių sienelių ir kituose kūno organuose kaupia dėl to, kad jie padeda išlaikyti stabilų pH.
Vis daugiau specialistų organizmo rūgštėjimą, vadinamą lėtine acidoze, laiko pamatine daugelio ligų priežastimi. Teigiama, kad jis susijęs su spuoguotumu, alergija maistui, virškinimo sutrikimais, energijos trūkumu, galvos skausmu, padidėjusiu nervingumu, dažnomis infekcijomis ir net vėžiniais pakitimais.
Dėl perteklinės rūgšties deguoniui sunkiau patekti į ląsteles. Rūgšti aplinka, kurioje mažai deguonies, deja, labai palanki vėžinėms ląstelėms. Nustatyta, kad visų vėžiu sergančių žmonių kraujo šarmingumas sumažėja. Organizmo rūgščių perteklius nustatomas esant bet kokiai ligai.
Judėti ir kvėpuoti
Galima sakyti, kad organizmą rūgština šiuolaikinis gyvenimo būdas – netinkama mityba, dietos, badavimas, stresas, mažas fizinis aktyvumas. Tiesa, labai intensyvus sportas taip pat rūgština.
Prakaituojant netenkama daug šarminių mineralų, o dėl deguonies trūkumo gaminasi pieno rūgštis. Taigi aktyviai sportuojant būtina gerti vandens, geriausia – negazuoto mineralinio. Perteklinei rūgščiai pašalinti labai reikia deguonies. Kai padidėjęs organizmo rūgštingumas, deguoniui daug sunkiau patekti į ląsteles.
Jei žmogus retai būna gryname ore, padėtis tik blogėja. Reikėtų kuo daugiau laisvalaikio praleisti lauke, gerai vėdinti namus.
Subalansuoti organizmo pH galite giliai kvėpuodami. Atsisėskite išvėdintame kambaryje ir ramiai giliai pakvėpuokite. Tai padeda nusiraminti, suvaldyti stresą (streso hormonai skatina šarminių mineralų pasišalinimą iš organizmo).
Šarminantis maistas
Didžiausia rūgštėjančio organizmo kaltininke laikoma nesubalansuota mityba. Šiuolaikinių žmonių mėgstamas maistas organizmą dažniausiai rūgština. Dietologai ir sveikatos specialistai pataria saikingai valgyti mėsos, pieno produktų (išskyrus kefyrą, pasukas), baltųjų miltų gaminių, kiaušinių, saldumynų, retai gerti gazuotų gėrimų, kavos, alkoholio. Organizmą rūgština ir kai kurie labai vertingi produktai, pvz., avižiniai dribsniai, lęšiai ar grikiai.
Virtas maistas praranda dalį šarminančių savybių. Visus produktus, kuriuos galima valgyti nevirtus, ir reikėtų palikti žalius arba ruošti kitaip nei įprasta. Tarkime, grikius, lęšius, avinžirnius, avižinius dribsnius ar ryžius užtenka gerai išmirkyti šaltame vandenyje, tuomet jų virti išvis nebereikės. Tik ryžius teks trumpai pavirti.
Manoma, kad norint atkurti organizmo pH, 20–30 % dienos raciono turėtų sudaryti rūgštinantis maistas, 70–80 % – šarminantis. Geriausiai šarmina švieži vaisiai ir daržovės. Beje, negalima suklysti – dauguma rūgščių gamtos gėrybių organizmo nerūgština. Kiviai, apelsinai, citrinos, ananasai ar juodieji serbentai šarmina. Įdomu, kad švelniai šarmina ir tradiciniai lietuviški lašiniai bei medus.
Kraštutinumų pavojai
Specialistai aiškina, kad pavieniai maisto produktai ūmios acidozės nesukelia. Tikrai nereikia atsisakyti grūdinių kultūrų dėl to, kad tai rūgštinantis maistas. Svarbi bendra žmogaus mityba – kiek ir kokio maisto valgoma. Beje, vegetarams iškyla priešingas pavojus. Jų organizme gali būti per daug šarminių medžiagų ir trūkti tų, kurios gaunamos iš rūgštinančio maisto.
Dietologai nesižavi ir populiarėjančia šarminio maisto dieta, grindžiama Roberto O’Youngo ir Shelley Redford Young knyga „pH stebuklas“. Specialistai aiškina, kad ši dieta remiasi vien tikėjimu, o ne moksliniais duomenimis.
Rūgštinantys produktai nebūtinai yra kenksmingi. Jei atsisakysime jų visai, organizmui greitai pritrūks pagrindinių maisto medžiagų, baltymų ir kalcio. Taigi protingiausia laikytis aukso vidurio – saikas dar niekam nepakenkė.
Faktai ir įdomybės:
pH skalė yra nuo 1 iki 14. Didesnis skaičius rodo šarmingumą, mažesnis – rūgštingumą. pH 7 laikoma neutralia terpe.
Skrandžio pH 1,5, odos 4,7, seilių 7,1, ląstelių 7, kasos sulčių 8,8, makšties 3,8–4,5, spermos 7,2–8.
Naujagimio organizmas būna šarmingiausias. Jo kraujo pH siekia 7,45.
Norint sužinoti kraujo pH, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Manoma, kad rytinio šlapimo pH irgi rodo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Yra pirkti specialių juostelių, skirtų matuoti šlapimo pH. Rytinio šlapimo pH turėtų būti 6,8–7,4. Jei mažesnis, reikėtų susirūpinti mityba ir gyvenimo būdu. Jei mažesnis nei 6, vadinasi, organizmas yra stipriai surūgštėjęs. Tiesa, šis tyrimas gali būti netikslus ir tikrai neprilygsta kraujo pH tyrimui.
Yra rūgščių ir šarmų balansą reguliuojančių maisto papildų. Specialistai juos vertina atsargiai. Manoma, kad dauguma jų didelės naudos neduoda. Norėdami ilgam sureguliuoti organizmo rūgštingumą, turėtume keisti įpročius, o ne gerti papildų.
Specialisto komentaras
Pataria Gydytoja dietologė Laura Romeraitė
- Ar tikrai organizmo rūgštingumas yra viena svarbiausių daugelio ligų priežastis?
- Pasaulio Sveikatos Organizacija skelbia, kad net 50 % mūsų sveikatos lemia gyvenimo būdas – sveika mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių neturėjimas. Jeigu laikysimės visų sveikos mitybos taisyklių, suvalgysime ne mažiau nei 500 g daržovių ir vaisių per dieną, nereikės nuolat sekti rūgščių ir šarmų balanso.
- Ar rėmuo susijęs su padidėjusiu organizmo rūgštingumu?
- Tai greičiau vandens stokos požymis. Skrandžio rūgšties koncentracija padidėja, kai organizme trūksta vandens. Rėmuo kankina, kai dėl kokių nors priežasčių skrandžio turinys, susimaišęs su skrandžio rūgštimi, iš skrandžio kyla į stemplę, burną, kurių terpė nepritaikyta skrandžio rūgščiai, todėl ją žaloja. Kyla nemalonus deginimo, graužimo pojūtis.
- Gal kai kuriems antsvorio kamuojamiems žmonėms dietos neveiksmingos, nes nutukimo priežastis – visai ne maistas, o rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas?
- Dietos neveiksmingos todėl, kad pažeidžiamos pagrindinės sveikos mitybos taisyklės. Organizmas negauna visų reikiamų medžiagų. Be to, dažniausiai dietomis sulėtinama medžiagų apykaita, tad svoris vėliau vėl padidėja.
Norint visą gyvenimą išlaikyti idealų svorį, reikia laikytis sveikos mitybos taisyklių, būti fiziškai aktyviems ir prisiminti pagrindinę formulę: kiek energijos (kalorijų) suvartojama, tiek jų turi būti išeikvojama. Visas perteklius kaupiasi riebalais.
- Labiausiai šarmina vaisiai ir daržovės. Gal tik jų ir turėtume valgyti?
- Tikrai nerekomenduoju atsisakyti kruopų ar žuvies. Jei jūsų mityba bus subalansuota, per dieną suvalgysite ne mažiau kaip 500 g vaisių ir daržovių, išgersite 1,5–2 l vandens, nepiktnaudžiausite miltiniais patiekalais, saldumynais, gazuotais gėrimais, kava ir alkoholiu, rūgščių ir šarmų pusiausvyra bus tinkama. Jausitės gerai ir būsite sveiki.
Produktai, pažymėti minuso ženklu (–), organizmą šarmina, pliuso ženklu (+) – rūgština. Kuo skaičius didesnis, tuo stipriau produktas rūgština arba šarmina.
| Šarminantys produktai | Rūgštinantys produktai |
| Burokėlių sultys –3,9 | Kvietinių miltų duona +3,7 |
| Pomidorų sultys –2,8 | Ruginių miltų duona +4,1 |
| Apelsinai –2,7 | Grikiai +3,7 |
| Obuoliai –2,2 | Avižiniai dribsniai +10,7 |
| Morkos –4,9 | Kukurūzų dribsniai +6,0 |
| Krapai –7,9 | Baltieji ryžiai +4,6 |
| Bazilikai –7,3 | Rudieji ryžiai +12,5 |
| Petražolės –12,0 | Makaronai +6,1 |
| Lazdynų riešutai –2,8 | Graikiniai riešutai +6,8 |
| Žemės riešutai –8,3 | Migdolai +4,3 |
| Bulvės –4,0 | Riestainiai +4,2 |
| Rauginti kopūstai –3,0 | Džiūvėsiai +5,9 |
| Špinatai –14,0 | Varškės sūris +8,7 |
| Cukinijos –4,6 | Kietasis sūris +19,2 |
| Pupelės –3,1 | Lęšiai +3,5 |
| Bananai –5,5 | Kiaušiniai +8,2 |
| Juodieji serbentai –6,5 | Silkė +7,0 |
| Figos –18,1 | Karpis +7,9 |
| Vynuogės –3,9 | Menkių filė +7,1 |
| Kiviai –4,1 | Lašiša +9,4 |
| Kriaušės –2,9 | Kalakutiena +9,9 |
| Braškės –2,2 | Vištiena +8,7 |
| Citrinos –2,6 | Liesa kiauliena +7,9 |
| Razinos –21,0 | Kumpio kepsnys +8,8 |