Koks yra normalus kraujospūdis ir kokiomis priemonėmis jį tokį išlaikyti

Per medicininę apžiūrą vienas pirmiausių žingsnių – kraujospūdžio matavimas, tada slaugytoja užrašo du skaičius, kurie gali trikdyti, jei nežinote, ką tai reiškia.

Dar vienas svarbus aspektas – apie aukštą kraujospūdį organizmas dažniausiai nesignalizuoja jokiais simptomais, rašoma straipsnyje portale „Health“.

„Aukštas kraujospūdis klastingas tuo, kad, priešingai paplitusiai nuomonei, dauguma aukštą kraujospūdį turinčių žmonių nejaučia jokių simptomų, – aiškina kardiologas, kraujagyslių specialistas Ianas Del Conde Pozzis. – Būtent dėl šios priežasties aukštas kraujospūdis vadinamas tyliuoju žudiku.“

Prieš einant pas gydytoją arba tuo atveju, jeigu jums nurodyta namuose stebėti savo kraujospūdį, štai ką reikia žinoti apie skaičius ir apie tai, kaip palaikyti normalų kraujospūdį:

Kas yra kraujospūdis

Medikų teigimu, kraujospūdis varinėja kraują kraujagyslėmis po visą kūną. Sveika širdis sukuria pakankamai spaudimo, kad išpumpuotų kraujo į gyvybiškai svarbius organus, pvz., inkstus, akis ir kt., nepakenkiant kraujagyslėms.

Jeigu kraujospūdis aukštas, laikui bėgant tai trikdo kraujotaką, sukietėja kraujagyslės, jose susikaupia apnašų. Dėl šių pokyčių kraujagyslės susiaurėja, didėja kraujo krešulių, širdies ligų, insulto, širdies smūgio ir inkstų ligų rizika.

Ką reiškia kraujospūdžio skaičiai

Kraujospūdis įvardinamas dviem rodmenimis: viršutinis skaičius vadinamas sistoliniu kraujo spaudimu, o apatinis – diastoliniu kraujo spaudimu. Pvz., 120 yra sistolinis, o 80 – diastolinis kraujospūdis.

„Sistolinis kraujospūdis yra aukščiausias rodmuo širdies plakimo metu, kai širdis susitraukia, o diastolinis kraujospūdis yra žemiausias spaudimas tarp dviejų širdies dūžių, kai širdis atsipalaidavusi“, – paaiškino kardiologė, neinvazyviosios kardiologijos klinikos Kalifornijoje direktorė Jennifer Wong.

Koks yra normalus kraujospūdis

Normaliu kraujospūdis laikomas tada, kai sistolinis kraujospūdis yra 120-90, o diastolinis – 90-60. Tiesa, šie duomenys gali būti individualūs, priklausomai nuo žmogaus savijautos.

Kardiologas, širdies ir kraujagyslių reabilitacijos klinikos Bostone direktorius Uyenas Lamas pabrėžia – svarbu palaikyti normalų sistolinį ir diastolinį kraujospūdį. Pasak jo, labai dažnai dėmesys skiriamas sistoliniam kraujospūdžiui (viršutiniam skaičiui), nes tai – žinomas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Medikų teigimu, kas kartą 20 punktų padidėjus sistoliniam ir 10 punktų padidėjus diastoliam kraujospūdžiui, dvigubai padidėja mirties nuo širdies ligų ar insulto rizika.

Kas yra aukštas kraujospūdis

Aukštu kraujospūdis laikomas tada, kai kraujospūdžio skaičiai yra didesni už vidutinius. Tiesa, dienos metu kraujospūdis kinta. Netgi atėjus pas gydytoją dėl jaudulio kraujospūdis gali padidėti. Nutinka ir priešingai – pas gydytoją, apžiūros metu kraujospūdis būna normalus, o vėliau darbe ar namuose padidėja. Todėl reikia matuoti kraujospūdį kelis kartus įvairiomis aplinkybėmis, norint tiksliai įvertinti jo dydį, aiškina daktaras U. Lamas.

Gydytojas nustatys, kokia jūsų kraujospūdžio stadija.

Štai ką reiškia kraujospūdžio stadijos:

Padidėjęs kraujospūdis

Padidėjusiu kraujospūdis laikomas tada, kai sistolinis kraujospūdis yra 120–129, o diastolinis – mažesnis nei 80. Pakoregavus gyvenseną, įpročius, aukštas kraujospūdis neturėtų išsivystyti.

1 laipsnio hipertenzija

Pirmo laipsnio hipertenzija laikoma tada, kai sistolinis kraujospūdis nuolat būna 130–139, o diastolinis – 80–89 ar aukštesnis. Gydytojai gali rekomenduoti jums keisti kokius nors įpročius, o galbūt skirs medikamentų.

2 laipsnio hipertenzija

2 laipsnio hipertenzijos atveju sistolinis kraujospūdis būna 140 ar aukštesnis, o diastolinis – 90 ar aukštesnis. Šiuo atveju gydytojai tikrai parekomenduos keisti gyvenseną ir skirs medikamentų.

Hipertenzinė krizė

Aukštesnis nei 180 sistolinis kraujospūdis ir aukštesnis nei 120 diastolinis kraujospūdis laikomas hipertenzine krize. Jeigu, esant tokiems rodmenims, jaučiate skausmą krūtinėje, nugaros skausmą, tirpimą kurioje nors kūno vietoje, silpnumą, suprastėja regėjimas, sunku kalbėti, nedelsdami skambinkite pagalbos telefonu ir kvieskite greitąją pagalbą.

Kas laikoma žemu kraujospūdžiu

Žemas kraujospūdis (hipotenzija) reiškia, kad sistolinio kraujospūdžio skaičius yra mažesnis nei 90, o distolinio – mažesnis nei 60. Tiesa, dar svarbu ir tai, kaip žmogus jaučiasi. Kai kurie žmonės turi žemą kraujospūdį ir nesiskundžia sveikata, kitiems reikia kažkokio gydymo.

Kraujospūdį didinantys veiksniai:

* dehidratacija,
* stipri infekcija,
* stipri alerginė reakcija,
* kai kurie vaistai nuo nerimo, nuo depresijos, skausmo; operacija,
* diuretikai,
* alkoholis,
* kai kurios ligos – diebetas, širdies ligos, širdies aritmija.

Jei nuo žemo kraujospūdžio žmogus nualpo, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Staigiai sumažėjus kraujospūdžiui, organams trūksta deguonies, organizmas patiria šoką.

Jeigu jums svaigsta galva, liejasi vaizdas prieš akis, duria krūtinę, prasideda dusulys ar pakyla temperatūra, kvieskite greitąją pagalbą.

Medikai nustatys žemo kraujospūdžio priežastį, skirs reikiamų medikamentų ir patars, ką toliau daryti.

Kaip palaikyti normalų kraujospūdį

Siekiant palaikyti normalų kraujospūdį, svarbu įvesti tam tikrų pokyčių į kasdienį gyvenimą:

- Mažiau vartokite druskos.

Medikų rekomendacijomis, žmogus per dieną turėtų suvartoti ne daugiau 1 arbatinio šaukštelio druskos, o idealiu atveju – du trečdalius arbatinio šaukštelio.

- Būkite fiziškai aktyvesni.

Patartina bent pusvalandį per dieną skirti vidutinio fizinio aktyvo sporto pratimams. Labai naudinga greitai paėjėti, lipti laiptais, apskritai daugiau vaikščioti.

- Pakoreguokite mitybą.

Norint sureguliuoti kraujospūdį, rekomenduojama valgyti daugiau daržovių, vaisių, rinktis liesus pieno produktus, neskaldytų grūdų miltų gaminius, paukštieną, žuvį, riešutus, mažiau valgyti saldumynų ir raudonos mėsos.

- Ribokite alkoholio vartojimą.

Vyrai turėtų apsiriboti dviem alkoholio vienetais per dieną, moterys – vienu alkoholio vienetu per dieną. Gali būti, kad gydytojai patars kažkiek laiko visiškai atsisakyti alkoholio.

- Meskite rūkyti.

Rūkymas – vienas labiausiai širdies ligų riziką didinančių veiksnių.

- Stenkite suvaldyti stresą – sportu, maloniu bendravimu arba su psichoterapeuto pagalba.

- Išsimiegokite.

Susidėliokite dienotvarkę taip, kad kasdien pavyktų išmiegoti po 7–9 valandas.

Galiausiai apsiginkluokite žiniomis – t. y. žinokite savo kraujospūdžio duomenis, stebėkite, ar jie nekinta. Kardiologų teigimu, suaugę žmonės turėtų įprasti reguliariai pasimatuoti kraujospūdį.