Vasariniai peršalimai
Iš karščiu alsuojančios gatvės įėjus į vėsinamą biurą, parduotuvę ar kino teatrą organizmas atsigauna, tačiau su sąlyga – jei tinkamai naudojami oro kondicionieriai.
Pernelyg vėsiose patalpose staiga atvėsta bei išdžiūsta akių, kvėpavimo takų, nosiaryklės gleivinės. Kai šilta, kraujagyslės išsiplečia, o įėjus į šaltą vėdinamą patalpą nespėja susitraukti.
Staigiai atšalus organizmui, silpsta imunitetas, tad daug lengviau prikimba įvairūs virusai, bakterijos. Žmonės neretai peršąla, susloguoja (kartais sloga gali baigtis sinusitu ar bronchitu), užkimsta, suserga gerklės ar net plaučių uždegimu, kaklo ar nugaros raumenų uždegimais. Todėl nieko stebėtino, kad dažnam vasarą prireikia gydytojų pagalbos.
Didelis temperatūrų svyravimas gali susargdinti net ir labai užsigrūdinusius žmones. Taigi ypač svarbu, kad atvėsintų patalpų temperatūra nebūtų smarkiai žemesnė už lauko. Kondicionierius nekenks sveikatai, jeigu patalpų ir lauko oro temperatūra skirsis ne daugiau kaip 6–8 °C. Patalpose žmogus neturi jausti tiesioginių oro gūsių, oro srovė neturi pūsti tiesiai į nugarą ar veidą.
Gelbsti nuo kaitros
Sveikatos sutrikimais skundžiasi ne tik pernelyg atšaldytose patalpose dirbantys ar pramogaujantys žmonės, bet ir tie, kurie per karščius važinėja atsidarę automobilio langus, įjungę kondicionierių.
Kai kepina saulė, tiesioginių saulės spindulių įkaitintame automobilyje oro kondicionierius yra tikras išsigelbėjimas, ypač karščio nepakeliantiems žmonėms. Kondicionieriumi galima reguliuoti automobilio vidaus temperatūrą pagal savo poreikius. Be to, jis padeda saugiai vairuoti: tyrimais įrodyta, kad nuo karščio ir tvankaus oro mažėja vairuotojo budrumas.
Šis įrenginys puikiai gelbsti nuo kaitros, bet gali tapti ir ligos priežastimi. Kad taip neatsitiktų, reikia vengti didelio vidaus ir lauko temperatūrų skirtumo.
Labai svarbu, kad automobilyje šalto oro srovė nepūstų tiesiai į veidą, taip pat kad pūtimas nebūtų labai stiprus. Tinkamai sureguliavus šalto oro srautus, mažiau pakenkiama kvėpavimo takams, neperšąlama, išvengiama kitų negalavimų.
Tinkamai prižiūrėti
Gyvenamosiose ir viešosiose patalpose šiluminio komforto temperatūra (temperatūra, kuri per ilgą laiką nesukelia žmogui nemalonių pojūčių, sveikatos sutrikimų) šiltuoju laiku yra 23–25 laipsniai šilumos. Taigi per karščius oro kondicionierius leidžia gerai jaustis, būti darbingiems ir aktyviems.
Medikai rekomenduoja net ir karščiausią dieną įjungus kondicionierių palaukti kitame kambaryje, kol patalpoje temperatūra sumažės, oras išsivėdins, tik tada darbuotis, dažniau daryti pertraukėles. Reikėtų siekti, kad darbo aplinkos temperatūra būtų ne žemesnė nei 21–22 laipsniai.
Oro vėsinimo sistemas būtina itin kruopščiai prižiūrėti, valyti, kad jose nepradėtų veistis virusai ir bakterijos, vėliau išpučiami į patalpą ar automobilio saloną. Be to, netinkamai prižiūrimas kondicionierius gali tapti ir alerginių bei infekcinių ligų priežastimi.
Naudinga žinoti
Kondicionierius džiovina ne tik orą, bet ir akis, todėl manoma, kad jis gali pakenkti nešiojantiesiems kontaktinius lęšius, besiskundžiantiesiems sausų akių sindromu ar tiesiog silpnu regėjimu.
Vėsinamame ore sumažėja santykinis drėgnis, oras pasidaro sausas, todėl neigiamai veikia odą, ji gali perdžiūti, parausti ir šerpetoti.
Dėl tiesiogiai į žmogų kondicionieriaus pučiamos oro srovės gali prasidėti virusinės ligos, neurologiniai negalavimai – periferinės nervų sistemos sutrikimai, veido, tarpšonkaulinių nervų, raumenų uždegimai.
Atmintinė naudotojams
Nesėdėkite prie pat oro kondicionieriaus ar ventiliatoriaus, nenukreipkite oro srovės tiesiogiai į save.
Jei įmanoma, patalpas pirma atvėsinkite, tik tuomet jose būkite.
Temperatūrą nustatykite ne daugiau nei 6–8 laipsniais žemesnę už lauko.
Jei patalpose labai vėsu, tinkamai apsirenkite, užsidenkite krūtinę, kaklą, juosmenį.
Vėdinkite patalpas.
Reguliariai valykite oro kondicionierius.