Oficialiame MIT apžvalgų puslapyje rašoma, jog tobulos kontracepcijos priemonės paieškų era jau baigėsi. Jei sukurtas prietaisas netolimoje ateityje pereis saugumo ir efektyvumo testus, moterys turės ne tik pačią patikimiausią kontracepcijos priemonę, bet ir pačios galės tą priemonę valdyti atsižvelgdamos į savo poreikius. T.y. aktyvuoti apsisaugojimą nuo pastojimo arba tokią apsaugą „išjungti“. Dar daugiau, vieno prietaiso pakaks 16-ai metų. Maždaug tiek, kiek trunka pusė moters vaisingo amžiaus.
Kontraceptiniai poodiniai implantai egzistuoja ir dabar. Tačiau kitaip nei mikroschema, tai yra smulkios, pailgos, apie 4 cm ilgio tūbelės. Jos kvalifikuoto specialisto (pavyzdžiui, ginekologo) implantuojamos po oda žasto srityje ir kasdien išskiria po tam tikrą atitinkamo hormono kiekį.
Daugelio tokių implantų vartojimo trukmė – 3 metai. Pasibaigus šiam laikotarpiui, implantą vėlgi išima kvalifikuotas specialistas. Manoma, kad tai – kol kas viena efektyviausių registruotų kontracepcijos priemonių (didesnis nei 99 proc. efektyvumas), tačiau implanto nešiojimo laikas yra 3 metai ir jo veikimo kuriam laikui sustabdyti ar veikimą vėl aktyvuoti pati moteris negali.
Naujovišką kontracepcijos metodą ir mikroschemą sukūrė Masačiusetso inovatyvių technologijų kompanija „MicroCHIPS“. Šios kompanijos tarybos nariai taip pat dirba ir garsiajame MIT. Kitąmet su šiuo dar neregėtu kontracepcijos prietaisu (ar būsimu vaistu) Jungtinėse Amerikos Valstijose turėtų būti pradėtiikiklinikiniai tyrimai. Ambicingas kūrėjų tikslas tokią gimstamumo kontrolės priemonę vartotojoms pasiūlyti 2018 metais. Tikimasi, jog kaina taip pat bus gana konkurencinga.
Prietaisas ir inovatyvi vaisto forma
Paties prietaiso išmatavimai yra 20 x 20 x 7 milimetrų. Jo dizainas sukurtas taip, kad mikroschemą lengvai būtų galima implantuoti po žasto, sėdmenų ar pilvo oda. Būtų implantuojama tose vietose, kurių nebūtų paprasta prispausti ir, pavyzdžiui, pakeisti mikroschemos valdymą. Kasdien iš prietaiso būtų išskiriama 30 mikrogramų hormono levonorgestrelio dozė.
Beje, šis hormonas jau ir anksčiau įėjo į kontraceptinių ar skubios kontracepcijos tablečių, kontraceptinės spiralės, pakaitinės hormonų terapijos tablečių sudėtį. Minėtoje mikroschemoje būtų 1,5 centimetro pločio specialus rezervas. Jame tilptų levonorgestrelio kiekis, kurio pakaktų net 16-ai metų.
Kompanija „MicroCHIPS“ tam tikslui išrado hermetinę titano ir platinos plombą, tvirtinamą ant levonorgestrelio rezervuaro. Per tokią plombą perduodama elektros srovė iš vidinio mikroschemos akumuliatoriaus ir palaipsniui išsiskiria reikiama hormono dozė.
Sukurti mikroschemą taip, kad hormonas po truputį išsiskirtų reikiamomis dozėmis kasdien visus 16 metų, anot „MicroCHIPS“ prezidento Robert Farra, buvo sunkiausia dalis. Kita technologiškai sudėtinga užduotis buvo ta, kad hormonų išskyrimo metu nebūtų pakenkiama moters organizmui.
Tikslus prietaiso valdymo mechanizmas neatskleidžiamas, tačiau jis turėtų vykti kontakto su oda metu (pavyzdžiui, paspaudimo tam tikroje vietoje). Prietaisą galima būtų saugiai inaktyvuoti bet kada, kai moteris norėtų ir ruoštųsi pastoti. Dar kitu žingsniu per nuotolinio valdymo įrenginį būtų galima apsisaugojimą nuo pastojimo aktyvuoti vėl. Nuotolinio valdymo būdu sumažinti arba padidinti kasdien išskiriamo hormono dozę savo pacientei galėtų ir gydytojas. Galiausiai po 16 metų prietaisą būtų galima nesudėtingai pašalinti.
Paklaustas apie teorinę galimybę kitam asmeniui „įsilaužti“ į mikroschemą ir pakeisti parametrus arba veikimą, Robert Farra patikino, kad perprogramuoti implanto kitas žmogus piktybiškai negalės, mat implanto valdymas vyksta per kontaktą su odą. Be to, yra specialūs šifrai ir kitos apsauginės priemonės, neleisiančios kenkėjiškai naudotis prietaisu.
„MicroCHIP“ akcentuoja, jog preciziškas, ilgalaikis vaisto išskyrimas užtikrinamas keliais būdais: minėtais mikrorezervuarais, kuriuose bus laikomas ir hermetiškai apsaugomas vaistas, ir mikroschemos aktyvacija, leidžiančia vaistui išsiskirti kasdien bei taip leisti moteriai apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Be to, privalumai susiję ne tik su tiksliu dozavimu, bet ir su mažesne kaina skaičiuojant ją metams ar mėnesiui, su patogumu kasdien negalvoti apie kontracepciją.
Be to, implanto įdėjimo po oda procedūrai užteks tik vietinio nuskausminimo ir jis truks mažiau nei 30 min. Tas pats galioja ir implanto išėmimui. Nereikės jokios hospitalizacijos ar papildomos pacientės priežiūros po to, nes procedūra bus gana paprasta ir saugi.
Be to, kompanija jau išbandė mikroschema pagrįstą tam tikrų vaistų paskirstymą organizme su osteoporoze sergančiais pacientais. Anot ospeoporoze sergančių pacientų apklausos, prietaisas buvo gerai toleruojamas, implanto buvimas ar implanto įdėjimo po oda procedūra jiems nesukėlė jokio diskomforto. Belieka tikėtis, kad tokia mikroschema išties taps efektyvia ir saugia gimstamumo kontrolės priemone ateityje.
Įdomybės
Kone aukštųjų technologijų idėja buvo sukurta prieš dvejus metus. Tuomet žymusis Microsoft įkūrėjas Bill Gates ir jo kolegos apsilankė MIT mokslininkų laboratorijoje. Juos domino, ar įmanoma sukurti tokią gimstamumo kontrolės priemonę, kurią moteris galėtų aktyvinti ir inaktyvuoti pati kada tik panorėjusi. Taip pat kad tą pačią priemonę būtų galima vartoti ilgiau nei kelerius metus ir kasdien nereiktų sukti galvos.
MIT mokslininkai ir „MicroCHIP“ tarybos nariai jau buvo išradę specifinę kontroliuojamų mikroschemų technologiją. Beliko idėją vystyti toliau. Gautas solidus finansavimas, į pagalbą pasitelkti kai kurie vyriausybės nariai, įvairios kompanijos ir ne pelno organizacijos.
Beje, prie finansavimo ženkliai prisidėjo ir minėtas milijonierius, filantropas Bill Gates. Jo ir jo žmonos Melindos fondas mikroschemos sukūrimui sausį paskyrė 4,6 mln. dolerių. Kaip juokauja žiniasklaida, Bill Gates – ko gero, turtingiausias žmogus, taip susidomėjęs gimstamumo kontrole.
Štai prieš gerą mėnesį tas pats fondas skyrė 100 tūkst. dolerių paramą Wollongog universitetui Australijoje. Už ką? Ogi už tai, kad universitete besidarbuojantys mokslininkai sukūrė daugiau pojūčių leidžiantį patirti prezervatyvą. Tokia pačia suma fondas finansavo ir vieną Mančesterio universiteto projektą.
Projektas inicijuotas tam, kad būtų išrastas ploniausias pasaulyje prezervatyvas iš grafeno. Ir tai yra tik du projektai iš visų vienuolikos „ateities prezervatyvų“ projektų.