Čia pakalbėsiu apie pirmąjį atvejį – kai maisto produkto aprašas skamba gerai, o pakuotėje taip gerai nėra. Paimsiu du pavyzdžius – aliejų ir sultis.
Extra virgin alyvuogių aliejus yra neabejotinai sveikas ir naudingas maistas. Tačiau ne kiekvienas. Ir iš pavadinimo nelabai atskirsi, kuris yra kuris. Yra formalūs reikalavimai, kuriuos įvykdžius, gamintojas turi teisę vartoti frazes „Extra virgin“ ir „virgin“.
Dažniausiai jis tuos reikalavimus ir vykdo. Bet mums, kaip vartotojams, rūpi ne formalūs reikalavimai, o realios to aliejaus savybės, visų pirma polifenolių gausa. O jų gali būti arba gali nebūti. Aliejaus spaudėjas tai tikrai žino - žino, kada ir kokias alyvuoges nuskynė, kaip greitai ir netrankydamas jas pristatė į spaudyklą, ar visų technologinių reikalavimų laikėsi spaudimo, pilstymo ir laikymo metu. Bet ant etiketės to nematysim. Galim tik ragauti ir suprasti iš skonio bei kvapo (bet to reikia išmokti) arba pasitikėti autoritetų, kurie moka atskirti, rekomenduojamais pardavėjais, gamintojais bei prekių ženklais.
Čia gali sakyti, kad etiketė neklaidina, tik nesuteikia norimos informacijos. Tačiau aliejaus atveju yra dar aiškesnio klaidinimo. Pavyzdžiui, užrašyta 100% alyvuogių aliejus. Žmonės mano, kad tai šalto spaudimo aliejus. O jis yra rafinuotas! Jei norime šalto spaudimo, turime rinktis „virgin“, jei aukštesnės kokybės šalto spaudimo – „extra virgin“. 100% prie žodžių „alyvuogių aliejus“ reiškia tik tai, kad aliejus neskiestas kitais, pigesniais aliejais.
Tas pats triukas naudojamas ir sultims. Neretai matysime parašyta: 100 proc. apelsinų, kriaušių ar granatų sultys. Bet tai nereiškia, kad jos spaustos iš pačių vaisių. Pažiūrėsite sudėtį ir rasite, kad jos iš koncentrato. Panašiai ir žodis „šviežios“ ant pakuotės gali nieko nereikšti. Renkantis sultis labai rekomenduoju skaityti sudėtį, o ne šūkius ir pavadinimus. Juolab, kad vizualiai ypač nesunku supainioti sultis su gėrimais bei nektarais. O sudėtį perkant sultis bet kuriuo atveju pravartu patikrinti, kad nebūtų pridėta konservantų, kvapiklių ar cukraus.
Galioja bendra taisyklė – jei neparašyta, kad produktas nerafinuotas, tai bus rafinuotas. Tarkime, jei į sudėtį įeina miltai, cukrus ir aliejus, tai būkite tikri, kad aliejus rafinuotas, cukrus rafinuotas ir aliejus rafinuotas. Jei nerašoma, kokios rūšies aliejus, tai Europos rinkoje tai greičiausia bus rapsų aliejus, jei JAV – kukurūzų ar sojos. Ta prasme, pigiausi.
Viso to nematome, jei skanuojame pakuotės spalvas, piešinėlius, užrašus ir kainas. Perskaitykime sudėtį, o tada į kainą pažiūrėkime iš naujo.