Ryžių trapučiai
Ryžių trapučių populiarumo apogėjumi galima laikyti devintąjį ir dešimtąjį praeito amžiaus dešimtmečius, kai dėl tuo metu ypač efektyviomis laikytų dietų, pagrįstų griežtu riebalų ribojimu arba visišku jų atsisakymu, trapučiai buvo rekomenduojami kaip idealus dietinis produktas. Deja, dabar anuomet vyravusi nuostata kategoriškai paneigta. Ryžių trapučių glikemijos indeksas – net 91 (grynos gliukozės koeficientas – 100), todėl šis produktas laikytinas angliavandenių, gerokai sutrikdančių kraujo cukraus lygį, šaltiniu. Ši aplinkybė neigiamai atsiliepia ne tik svorio mažinimo rezultatams, bet ir bendrai sveikatos būklei, rašoma shape.com.
Riebalų neturintys salotų užpilai
Riebalų neturintys salotų užpilai – dar vienas iš pradžių liaupsinto, o vėliau sukritikuoto produkto pavyzdys. Salotų užpilai ruošiami iš acto (padedančio sureguliuoti kraujo cukraus lygį) ir kokio nors augalinio aliejaus (pasižyminčio riebalų rūgščių, o kartais ir antioksidantų gausa), o jų kokybę lemia idealus šių ingredientų derinys. Tačiau (ne be griežtų dietų šalininkų pagalbos) perdėtos riebalų baimės apimtiems vartotojams maisto produktų gamintojai suskubo pasiūlyti nuo šios idealios formulės nukrypstantį variantą – apskritai riebalų neturintį salotų užpilą. Jį gaminant naudojamas cukrus ir daug fruktozės turintis kukurūzų sirupas, taip pat sunkiai ištariamų pavadinimų emulgatoriai. Apie begalę natūralaus skonio išgavimo technologijų geriau nė nežinoti. Tad užuot pavertę save mokslinio eksperimento objektu, geriau rinkitės pačių paruoštą sveiką salotų užpilą, juolab kad ir pasigaminti jį labai paprasta.
Seitanas
Iš Azijos kilęs seitanas – įprastas mėsos pakaitalas vegetariškuose patiekaluose. Skirtingai nuo daugelio mėsos pakaitalų, seitanas yra pagamintas ne iš sojos, o vien tik kviečių glitimo. Kviečių glitimas yra labai alergizuojantis baltymas, kuris natūraliai nedideliais kiekiais aptinkamas tik kviečių pagrindu gamintuose produktuose. Nors nėra moksliškai pagrįstų duomenų, kad seitano vartojimas didintų glitimo alergijos ar netoleravimo riziką, kyla pavojus, kad didelis alergizuojančio baltymo kiekis gali sukelti stipresnę gliuteno alergiją ar netoleravimą.
Rykliena
Žuvies valgymo rizikos ir naudos santykis (gyvsidabrio pavojus prieš omega-3 riebalų rūgščių naudą) paprastai nusveria į omega-3 riebalų rūgščių ir jų neįtikėtino teigiamo poveikio sveikatai pusę. Vienintelė išimtis – ryklys. Nors omega-3 riebalų rūgščių kiekis ryklio mėsoje prilygsta tunui, gyvsidabrio kiekis jame viršija beveik tris kartus. Cigarinis ešerys yra kita daug gyvsidabrio ir nedaug omega-3 riebalų rūgščių turinti žuvis, todėl jos taip pat vertėtų vengti.
Geriausias pasirinkimas yra lašiša, garantuojanti maksimalų omega-3 riebalų rūgščių ir minimalų gyvsidabrio kiekį.
Rafinuoti ir pakartotinai praturtinti grūdai
Deja, laikantis šios taisyklės tenka atsisakyti daugumos prekybos centrų lentynose esančių angliavandenių. Rafinuoti ir iš naujo praturtinti grūdai yra tokie iš grūdų pagaminti produktai, kaip pusryčių dribsniai, makaronai ir ryžių gaminiai. Jie taip perdirbami, kad natūraliai esanti ląsteliena, vitaminai ir mineralai pašalinami. Paskui pašalinti vitaminai ir mineralai pakeičiami sintetiniais pakaitalais. Kartais (ir tai tikrai niekšiška) gamintojai sugrąžina produktui natūralų vitaminų ir mineralų kiekį ir tvirtina, kad jis yra „pilno grūdo“. Mūsų patarimas: pirmenybę teikite tikriems, nerafinuotiems produktams.
Cukrumi saldinti gėrimai
Jeigu galite atsisakyti tik vieno iš šiame sąraše išvardintų produktų, tuomet tai turėtų būti cukrumi saldinti gėrimai. Tuščios kalorijos kenkia jūsų liemens apimčiai ir net nesuteikia sotumo jausmo. Be to, paprastieji cukrūs puikiai pasidarbuoja mažindami gerojo cholesterolio kiekį ir didindami trigliceridų kiekį (tai du širdies ligų rizikos veiksniai). Taip pat geriant saldžius gėrimus sutrinka organizmo uždegiminė pusiausvyra, dėl ko darosi sunkiau atsigauti po treniruočių ir išauga daugelio lėtinių ligų rizika. Tad vietoj sodos vandens ar saldintos arbatos skardinės verčiau rinkitės vandenį.
Kukurūzų kruopos
Tai dar vienas labai rafinuotas angliavandenis. Šios kruopos yra kukurūzų perdirbimo proceso likučiai. Maistiniu požiūriu, kukurūzų kruopoms stinga vitaminų ir mineralų. Juose yra minimalus ląstelienos kiekis ir visiškai nėra pagrindinių riebalų. Šiam produktui trūksta skonio, todėl kukurūzų košė gardinama sviestu ar riebia grietine, o šis paprastųjų angliavandenių ir sočiųjų riebalų derinys kelia pavojų kraujagyslių sveikatai.