Sudėtyje esantys dideli riebalų ir paslėpto cukraus kiekiai gali prisidėti prie blogos savijautos – nuolat kankinančio rėmens, energijos stygiaus, svorio padidėjimo, pilvo pūtimo. Tai tik labai maža dalis sveikatos sutrikimų, kurie gali atsirasti dėl netinkamos mitybos. Nereikėtų aklai pasitikėti maisto produktų pavadinimais, reikia stengtis išsiaiškinti, kas tų produktų sudėtyje. Pateiksime keletą „apgaulingo“ maisto pavyzdžių.
Sveikuoliški sausainiai ir kiti kepiniai. Tai, kad į sausainius pridėta įvairiausių sėklų (moliūgų, linų sėmenų, saulėgrąžų branduolių) ir riešutų, dar nereiškia, kad šie sausainiai tikrai yra sveiki ir naudingi sveikatai. Reikėtų pasidomėti, kokia sausainių sudėtis – galbūt jų pagrindas pagamintas iš baltų kvietinių miltų, didelio kiekio cukraus, palmių aliejaus arba, dar blogiau, margarino? Tikintis, kad su tokiais sausainiais gaunama daug naudingų medžiagų, daroma tik meškos paslauga – į organizmą patenka dideli kiekiai tuščių angliavandenių ir žmogaus organizmui svetimų riebalų. Daug naudingiau tiesiog užkąsti sėklų ar riešutų.
Kiniškas ir japoniškas maistas. Gali atrodyti, kad kinų ir japonų maistas yra labai sveikas. Tačiau taip nėra. Kinai į savo patiekalus mėgsta pridėti daug prieskonių ir cukraus, daug ką verda dideliuose riebalų kiekiuose. Japoniškų sušių pagrindas – ne itin naudingi baltieji ryžiai, be to, daug riebalų turi padažai, kuriais gardinami šie ryžių suktinukai. Ką jau kalbėti apie keptus sušius. Toks maistas tikrai neturėtų tapti kasdienybe, nes jis ne tik neįprastas mūsų virškinimo sistemai, bet ir dažnai paruoštas ne pačiais sveikiausiais būdais.
Sausi pusryčiai ir dribsnių batonėliai. Atrodo, kad tai kas pagaminta iš grūdų, turėtų turėti daug skaidulų, vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų. Bent jau taip rašoma ant pakuočių – „visos dienos kalcio norma vienoje porcijoje“ arba „daug B grupės vitaminų“. Taip, šie produktai gali būti papildyti vitaminais ir mineralais, tačiau reikėtų labai atidžiai išnagrinėti jų etiketes. Šokoladiniai sausų pusryčių kamuoliukai yra pagaminti iš kviečių miltų, cukraus ir kakavos, o vienas dribsnių batonėlis savyje gali slėpti visos dienos cukraus normą. Patys sveikiausi pusryčių dribsniai yra be jokių pridėtinių riebalų ir cukrų, pagaminti iš viso grūdo dalių.
Duona ir jos gaminiai. Nors duona yra labai svarbi mitybos raciono dalis, ne visos duonos rūšys yra naudingos mūsų sveikatai. Tai, kad duonos gaminiai papildomi sėklomis ir daržovėmis, dar nereiškia, kad šie gaminiai yra sveiki. Žinoma, tokiu būdu naudingų skaidulų kiekis sudėtyje tikrai padidinamas. Baltų miltų duona ir bandelės turėtų būti valgomos kuo rečiau. Renkantis juodą ruginę duoną taip pat būtina pasidomėti jos sudėtimi (mat duona gardesnė, kai yra gausiai pasaldinta cukrumi). Įsivaizduokite, 100 gramų duonos gali būti net 10 gramų cukraus. Vadinasi viename kilograme duonos jau daugiau nei 100 gramų cukraus. Džiugu, kad vis dar galima rasti duonos gaminių, kurie pagaminti tik iš visų dalių grūdų ir nėra saldinti cukrumi.
Labai gera taisyklė yra valgyti kuo mažiau rafinuotų produktų, kuriuose gausu baltų miltų, pridėtinio cukraus, druskos ir pramoniniu būdu spaustų aliejų. Geriausia rinktis kuo daugiau daržovių, vaisių, šviežios liesos mėsos ir žuvies. Reikėtų kasdien rūpintis tuo, ką valgome ir organizmas už tai padėkos – pagerės nuotaika, sklandžiau dirbs virškinimo ir visos kitos sistemos, sumažės nemalonus pilvo pūtimas, padidės darbingumas, nestigs energijos ir gyvenimo džiaugsmo.