Euphrasia (gr. euphrasia ‘linksmumas’) genties augalai nuo seno naudojami akių ligoms gydyti. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtino, kad jie iš tikrųjų turi tokių savybių.
Akišveitė (Euphrasia) – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos vienmetis augalas. Ne tik lietuviškas, bet ir kitų kalbų pavadinimai (pavyzdžiui, anglai vadina ‘Eyebright’, t. y. akis prašviesinanti) atkreipia dėmesį į jos paskirtį. XVI amžiuje sklandė teorija, kad kiekvieno augalas išvaizda panašus į tą organą, kurį gydo. Akišveičių žiedai primena mažutes akutes, todėl manyta, kad jos gali išgydyti akių ligas. Ir iš tikrųjų šį kartą neapsirikta.
Lietuvoje auga kelios akišveičių rūšys, kurias sunku atskirti vieną nuo kitos. Tai pusiau parazitiniai maždaug 3–50 cm aukščio augalai. Stiebai statūs arba kylantys. Žemutiniai lapeliai priešiniai, pleištiški, buki, apaugę baltais šereliais, jų viršūnės dažniausiai su smailiais dantukais.
Žiedai apie 1 cm ilgio, taurelės su keturiais dantukais, vainikėliai dvilūpiai, šviesūs violetiniai arba balsvi. Gamtoje augalus nesunku atpažinti: apatines triskiautes lūpas puošia geltonos dėmės ir tamsesnių brūkšnelių piešinukai, o viršutinės – trumpos, dviskiautės. Akišveitės žydi visą vasarą. Vaisiai – pailgos dėžutės.
Lietuvoje labiausiai paplitusios pievinė (E. rostkoviana) ir stačioji (E. stricta) akišveitės, apyretė – smulkiažiedė (E. parviflora, syn. E. curta), reta – lieknoji (E. micrantha). Auga sausose pievose, ganyklose, pamiškėse, pelkėse, šlaituose, viržynuose. Gydymui ir kosmetikai tinka visos keturios rūšys.
Kaip vaistinė žaliava žydėjimo metu pjaunama visa antžeminė augalų dalis. Joje yra iridoidinių glikozidų (ypač aukubino), kavos rūgšties, taninų, lignano, fenilpropanoidinių glikozidų, eterinio aliejaus, riebalų, rauginių, dervinių, karčiųjų, mineralinių (vario, magnio), dažinių (mėlynos) ir kitų medžiagų.
Akišveitės labai seniai žinomos homeopatijoje. Sergant akių alergija skiriami lašai, į kurių sudėtį įeina ir minėti augalai. Jei pacientui šie vaistai tinka, jie itin efektyvūs. Grynos akišveičių tinktūros negalima naudoti akių kompresams. Ją būtina praskiesti. Tai žmogui privalo paaiškinti vaistus skiriantis gydytojas.
Akišveičių nuoviro kompresai gelbsti sergant konjunktyvitu. Šią ligą sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos), tačiau ji gali būti ir alerginės kilmės. Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, paskui greitai persimeta į kitą. Jas abi skauda, niežti. Dėl junginėje susidariusių mažų mazgelių atrodo, lyg akyse būtų įkritusių svetimkūnių. Jos rausta, ašaroja, atsiranda gausių traiškanų. Rytais būna sunku atsimerkti, nes kraštuose vokus sulipdo sudžiūvę pūliai.
Akišveičių preparatais gydomas ir blefaritas. Sergant šia liga vokų kraštai parausta, pleiskanoja. Akis niežti, peršti, jos tarsi junta svetimkūnius. Blefarito atsiradimo priežastys labai įvairios: kenkia dūmai, dulkės, cheminės medžiagos, garai, netgi ilgas buvimas saulėje (ypač šviesaus gymio žmonėms). Jį gali skatinti net anemija, avitaminozė, virškinimo trakto, endokrininės sistemos ir medžiagų apykaitos ligos, alergijos.
Akių kompresams nuovirą ruoškite taip: šaukštelį akišveičių žaliavos užpilkite 0,5 l vandens, 10 min pavirinkite. Atvėsintame neskiestame skystyje suvilgykite švarų marlės gabaliuką ir uždėkite ant akių. Analogiškai paruoštos arbatos geriama po puodelį keletą kartų per dieną.
Akišveičių preparatais gydomos ir akių žaizdelės, paraudimai, patinimai, infekcijos, alergijos, vidinė ausis, sinusitai, nosies kanalai. Jie didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms. Nuoviru patartina plauti galvą, nes jis stiprina plaukus, skatina jų augimą. Ruošiamas taip: 4 šaukšteliai sausos žolės užpilami 1 l vandens, ant lėtos ugnies verdama 15 min. Ataušintu ir perkoštu nuoviru perplaunami plaukai. Taip pat gydoma riebi, spuoguota veido oda.
Akišveičių ir ramunėlių ištrauka tinka šiltiems kompresams, kurie dedami ant pavargusių, ašarojančių akių. Akišveičių preparatai rekomenduojami ir organizmo atsparumui nuo peršalimo ligų stiprinti.
Šie augalai naudojami ir kosmetikoje. Jų nuoviras skatina plaukų augimą.
Mėlynes (Vaccinium myrtillus) pažįsta ir maži, ir dideli. Tai 15–50 cm aukščio daugiamečiai vasaržaliai augalai. Šakelės briaunotos, plikos. Lapai žali, 10–28 mm ilgio. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Žiedai nusvirę, beveik rutuliški, žalsvi su rausvu atspalviu. Auga drėgnuose pušynuose, eglynuose, lapuočių miškuose, aukštapelkėse. Mėlynių vaisiai – malonaus kvapo, skanios, vertingos uogos.
Kaip vaistinė žaliava renkamos uogos, lapai. Pastarieji skinami prieš žydėjimą arba vos pražydus žiedams. Lapų užpilas vartotinas sergant šlapimo pūslės uždegimu. Sausoje vietoje džiovintas uogas galima laikyti dvejus metus. Jos yra puikus vaistas nuo viduriavimo, gerina medžiagų apykaitą. Tinka vartoti sergant glaukoma, akmenlige, podagra.
Uogose gausu angliavandenių, pektinų, organinių rūgščių, raugų, vitaminų C, P, B1, B2, PP, karotino, dažinių ir mineralinių medžiagų, eterinio aliejaus. Sultimis patariama skalauti gerklę nuo gleivinės uždegimų. Mėlynės turi pačių stipriausių antioksidantų – antocianinų, kurie biologinėse sistemose virsta cianidinu. Šis elementas turi ne tik antioksidacinių, bet ir uždegimus slopinančių savybių.
Mėlynių ekstraktas didina dofamino kiekį. Ši medžiaga reguliuoja svarbiausius smegenų veiklos procesus. Padidėjus jos kiekiui išsiskiria somatotropinas, vadinamas augimo hormonu. Jis padeda atsinaujinti kūno ląstelėms. Uogose randami flavonoidai didina glutationo (natūralus organizmo gaminamas antioksidantas) kiekį organizme. Ekstraktas stiprina kraujagyslių sieneles, mažina cukraus kiekį kraujyje.
Cukrinio diabeto komplikacijų prevencijai rekomenduojama vartoti biologiškai veikliuosius junginius ir juos kaupiančius augalus. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sergant šia liga tarp vartojamų augalų yra ir mėlynės. Šių augalų cheminėje sudėtyje esantys antocianinai, organinės rūgštys, pektinai, vitaminai ir kitos medžiagos teigiamai veikia tinklainę, gerina regos nervų kraujotaką, neleidžia išsivystyti glaukomai, kataraktai.
Kosmetikoje mėlynių žolės nuoviras rekomenduojamas riebiems plaukams skalauti. Šviežių virtų uogų tyrele gydomi paprastieji spuogai.
Mėlynės, kurių cheminėje sudėtyje yra antocianų, organinių rūgščių, pektinų, vitaminų ir kitų vertingų medžiagų, teigiamai veikia tinklainę, gerina regos nervų kraujotaką, neleidžia išsivystyti glaukomai, kataraktai.