Kas yra dismenorėja?
Dismenorėja (skausmingos mėnesinės, menstruacijų skausmas) – tai spazminio, mėšlungiško, tvinkčiojančio pobūdžio pilvo apačios skausmas, pasireiškiantis prieš ir (arba) per pirmąsias mėnesinių dienas.
Dėl organizme padidėjusios prostaglandinų ir vazopresino bei kitų medžiagų koncentracijos gimda susitraukinėja stipriau nei įprastai ir moteris jaučia kasdienybę trikdantį skausmą. Negana to, gali pasireikšti ir kiti simptomai, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, vėmimas), galvos skausmas ir svaigulys, bendras negalavimas (silpnumas, nuotaikų kaitos, sumažėjęs darbingumas) ir t.t. Itin sunkiais atvejais moterys gali tik gulėti lovoje ir laukti, kol savijauta pagerės.
Kaip paplitusi dismenorėja?
Skausmingų mėnesinių paplitimas įvairiose pasaulio vietose labai svyruoja – teigiama, kad jos kamuoja nuo 15 iki 95 proc. moterų. Vis dėlto šie skaičiai yra tik sąlyginiai, nes manoma, kad vienokius ar kitokius skausmus gali patirti net devynios moterys iš dešimties, tačiau tik labai maža dalis dėl to kreipiasi į gydytojus.
Taigi toks svyruojantis dismenorėjos paplitimas tarp moterų yra nulemtas kultūrinių, socialinių, ekonominių ir net etninių veiksnių. Mokslininkai teigia, kad dismenorėjos paplitimą labai stipriai nulemia ir moters amžius, išsilavinimas, jos kasdieniai įpročiai bei gyvenimo kokybės rodikliai, pavyzdžiui, mityba, kavos vartojimas, žalingi įpročiai, patiriamas stresas. Dismenorėjos pasireiškimas priklauso ir nuo kitų ypatybių, pavyzdžiui, paveldimumo, moters kūno masės indekso, mėnesinių trukmės ir mėnesinių ciklo ilgio.
Teigiama, kad pirminė dismenorėja dažniau kamuoja jaunas ir negimdžiusias moteris, tuo tarpu po gimdymo ir vyresniame amžiuje dažniau nustatoma antrinė dismenorėja (kai jau aptinkama tam tikrų gimdos ar dubens organų patologijų).
Kuri moterų grupė skausmingomis mėnesinėmis skundžiasi dažniausiai?
Statistika rodo, kad skausmingos mėnesinės labiausiai paplitusios tarp paauglių ir jaunų moterų. Menstruacijų skausmo tikimybė ypatingai išauga tuomet, kai moteris kraujuoja labai gausiai ir kai mėnesinės jai prasideda ankstyvesniame amžiuje. Dažniausiai mėnesinių skausmai pradeda kamuoti tuomet, kai ciklas visiškai susireguliuoja. Paprastai tai įvyksta per 6-24 mėnesius nuo pirmųjų mėnesinių pasireiškimo (menarchės). Statistika rodo, kad skausmingas mėnesinės gali išgyventi net iki 96 proc. paauglių ir jaunų moterų. Net apie 10-15 proc. moterų patiria stiprius skausmus, kurie reikšmingai apriboja normalią kasdienę veiklą.
Kaip tam tikri veiksniai nulemia mėnesinių skausmo pasireiškimą?
Mėnesinių skausmo pasireiškimą nulemti gali ne tik paveldimumas, bet ir moters propaguojamas gyvenimo būdas. Jei šeimoje jau yra pirminės dismenorėjos atvejų, tai bet kuriai šeimos narei rizika patirti pasikartojančius menstruacijų skausmus išauga net 6 kartus. Jau žinoma, kad mėnesinių skausmo riziką stipriai didina alkoholio vartojimas ir rūkymas, mat rūkančios moterys dažniau skundžiasi menstruacijų skausmu, nerimu dėl artėjančios ciklo pradžios ir sumažėjusiu darbingumu per mėnesines.
Didelę įtaką nemaloniems pojūčiams turi ir netinkamas miego bei poilsio režimas. Pavyzdžiui, dažniau šiuo ginekologiniu sutrikimu skundžiasi tos moterys, kurios turi miego sutrikimų ir maitinasi nereguliariai. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad saldesnį maistą valgančios moterys mėnesinių skausmus jaučia dažniau ir ši tikimybė padidėja mažiausiai 10 proc. Vadinasi, mėnesinių skausmus valdyti galėtų padėti tam tikros gyvenimo būdo korekcijos, pavyzdžiui, griežta dienotvarkė (reguliari ir subalansuota mityba, miego higiena, darbo ir poilsio režimas); sūraus, saldaus bei riebaus maisto vengimas; alkoholio ir cigarečių atsisakymas ir t.t.