Šiame tyrime dalyvavę suomiai, per savaitę saunoje praleidžiantys nuo 4 iki 7 kartų ir kiekvieną kartą joje išbūnantys apie 19 minučių, dvigubai rečiau susiduria su aukšto kraujospūdžio problema, lyginant su tais, kurie saunoje lankosi tik kartą per savaitę.
Tyrimo autoriai – Rytų Suomijos universiteto mokslininkai – atlikto tyrimo rezultatus paskelbė 2015 m. Kaitinimasis saunoje siejamas su mažesne rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ar patirti staigių su širdimi susijusių nemalonumų, rašo time.com. Mokslininkai tikina turintys versiją, galimai paaiškinančią šiuos tyrimo rezultatus.
Tyrimui atlikti mokslininkai stebėjo 1621 vidutinio amžiaus Suomijoje gyvenantį vyrą. Kažin ar kam bus paslaptis, kad šioje šalyje sauna – tikrų tikriausia religija. Į tyrimą įtraukti tik tie vyrai, kurių kraujospūdis buvo normalus, jie informavo saunoje apsilankantys mažiausiai kartą per savaitę. Per artimiausius du dešimtmečius apie 16 proc. iš jų susidūrė su aukšto kraujospūdžio problema, viršijančia 140/90 mmHg rodiklį.
Tik kartą per savaitę saunoje lankęsi tyrimo dalyviai susidūrė su didžiausia aukšto kraujospūdžio rizika. Mokslinio tyrimo autoriai išsiaiškino, kad įtakos turi ir tokie veiksniai kaip Kūno masės indeksas (KMI), rūkymas, alkoholio vartojimas, širdies bei kvėpavimo sistemų būklė ir socioekonominis statusas. Ši rizika mažėjo 24 proc. vyrams, kurie saunoje lankosi 2-3 kartus per savaitę. Tiems, kurių apsilankymo saunoje skaičius per savaitę siekia 4-7, ši rizika buvo 46 proc. mažesnė, lyginant su tais, kurie saunoje lankosi tik kartą per savaitę.
Vienas iš tyrimo autorių Jari Laukkanenas – kardiologas ir medicinos profesorius iš Rytų Suomijos universiteto. Jis teigia, kad kaitinimasis saunoje gali pakelti kūno temperatūrą iki 2 laipsnių. Dėl šios priežasties kraujagyslės plečiasi, tampa pralaidesnės, kraujospūdis žemėja, taigi kraujas ima tekėti lengviau. Remiantis JAV širdies asociacijos pateikiamais duomenimis, kaitinimasis saunoje taip pat gali padidinti širdies ritmą ramybės būsenoje iki 100-150 dūžių per minutę.
Be to, prakaitavimas suteikia galimybę pašalinti skysčius iš organizmo, o tai savo ruožtu taip pat gali padėti, kai tenka ieškoti būdų kraujospūdžiui mažinti. Dar tyrimo autoriai teigia, kad laiko leidimas saunoje, tikėtina, padeda žmonėms atsipalaiduoti tiek fiziškai, tiek ir protiškai. Kitaip tariant, sauna neabejotinai apsaugos nuo žalingų streso padarinių.
Tyrimas skirtas būtent suomių itin mėgstamos saunos poveikiui įvertinti, kur palaikomas 80-100 laipsnių karštis. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šio tyrimo rezultatai gali netikti kitų tipų pirčių poveikiui vertinti dėl ten palaikomos galimai žemesnės temperatūros. Nors šiam teigiamam ryšiui tarp kaitinimosi saunoje ir kraujospūdžio neabejotinai turi įtakos ir kiti veiksniai, šis tyrimas buvo skirtas tik įvertinti ryšį tarp buvimo saunoje dažnumo ir kraujospūdžio. Kitaip tariant, tai nėra priežasties ir pasekmės ryšys.
Dar šio tyrimo autoriai akcentuoja, kad nepaisant to, kad kaitinimasis saunoje atrodo saugus užsiėmimas ir dauguma žmonių paprastai gali toleruoti saunoje esantį karštį ir oro sausumą, neabejotinai yra asmenų, kurių širdies ir kraujospūdžio rodikliai turėtų būti papildomai stebimi ir vertinama rizika patirti staigų kraujospūdžio rodiklių kritimą, kuris gali pasireikšti kaitinantis saunoje.
Be jokios abejonės, būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų, siekiant įvertinti, ar kraujospūdžiui daroma teigiama kaitinimosi saunoje įtaka tokia pat, vertinant į kitas grupes patenkančius asmenis įskaitant moteris ir tuos, kurie nėra reguliarūs saunų lankytojai. Vis tik žvelgiant į situaciją iš esmės neišvengiamai tenka pripažinti, kad kaitinimasis saunoje – tai laiko leidimo būdas, padedantis atsipalaiduoti ir jaustis gerai. Taigi šią malonią tiek kūnui, tiek ir sielai veiklą galima rekomenduoti kaip užsiėmimą, skirtą užkirsti kelią ateityje galimai pasireikšiančiai hipertenzijai.