Į šiuos ir kitus klausimus apie rankų ligas rasite atsakymus ką tik pasirodžiusioje Niujorko kineziterapeuto Samuelio Taco ir Kaune gyvenančio pianino mokytojo, gydytojo Vladimiro Majorovo knygoje „Dirbančios rankos“ (išleido – Mažoji leidykla).
Knygoje autoriai populiariai supažindina su rankos raumenų anatomija ir funkcijomis, moko, kaip teisingai dirbti monotoniškus darbus rankomis, kaip gydyti rankų sumušimus, patempimus, sausgyslių uždegimus. Knygoje rasite per 80 pratimų, iliustruotų piešiniais. Juos lengva atlikti namuose ar darbo vietoje – pigu, taupo laiką ir labai efektyvu.
Darbas kompiuteriu
Svarbiausia – kūno judėjimas
Stenkitės daugiau judėti. Keiskite padėtį. Ištieskite ir sulenkite kojas po stalu, pakeiskite kėdės atlošo kampą. Bet, jei nustatysite savo kėdės atlošą 100–110 laipsnių, ar galėsite laisvai judėti?
Kad pagerintumėte savo dilbio ir plaštakos judrumą, padidinkite alkūnės kampą.
Šiame technologijų valdomame amžiuje tiek daug patogumų, kad daugelis iš mūsų retai turime galimybę pajudėti. Nors gal ir žinome, kaip svarbu išjudinti kūną ir pasimankštinti, kartais apie jo naudą kasdieniame gyvenime pamirštame.
Nereikia būti anatomijos ir fiziologijos ekspertu norint suprasti, koks svarbus yra judėjimas.
Sustokite ir pažiūrėkite į ramų, tykų tvenkinį. Vanduo jame dažniausiai drumzlinas, pilnas dumblo ir apaugęs žolėmis. O mažyčio, bet greitai judančio upelio vanduo švarus ir skaidrus, jo dugne matyti smulkūs akmenys ir žvirgždas.
Tą patį galima pasakyti apie žmogaus kūną. Jei jūs savo kūno nemankštinsite, jūsų raumenys, kraujagyslės ir vidaus organai sustings. Energijos ir deguonies apykaitos trūkumas paveiks smegenis, pasireikš nuovargis, galvos skausmas ir sumažės darbingumas.
Kodėl? Ilgai sėdint sulėtėja kraujo tekėjimas, didesnė rizika atsirasti cholesterolio dalelėms ir labiau sukalkėti arterijoms. Bėgant laikui kraujagyslių spindis sumažėja, tai neigiamai paveikia organų sveikatą. Kūno pokyčiai daug sudėtingesni, nei būtų įmanoma čia aprašyti. Vis dėlto judėjimo stoka gali būti pirminė ligos priežastis.
Norėdami išvengti sveikatos problemų, laikykitės šių paprastų kasdienių nurodymų:
1. Sėdėdami prie kompiuterio dažnai keiskite kūno padėtį.
3. Nesėdėkite ilgai be pertraukos. Atsistokite, truputį pavaikščiokite aplink, atsipalaiduokite.
4. Venkite monotoniško darbo. Suplanuokite savo dieną taip, kad sunkiausios užduotys būtų atliekamos ryte. Kaitaliokite dienos darbus su lengvesniais, kad skirtųsi tempai ir išlaikytumėte dėmesį. Stenkitės į monitoriaus ekraną visą dieną nežiūrėti, įtraukite į savo darbadienį kai kurias su kompiuteriu nesusijusias užduotis.
Laikydamiesi šių paprastų nurodymų savo darbui ir kūnui suteiksite teigiamų pokyčių. Pajudėkite. Fizinė forma ir nuotaika pagerės. Tik nesitikėkite rezultatų iškart. Tikslams pasiekti reikia laiko, pastangų ir disciplinos.
Svarbiausia – pradėkite dabar ir judėkite, judėkite, judėkite!