Interviu su Kauno klinikų gastroenterologe doc. Jolanta Šumskiene:
– Gydytojai įspėja apie gresiančią nutukimo epidemiją. Kokios pagrindinės to priežastys?
– Nutukimas yra lėtinė liga, susijusi su įvairiais veiksniais: biologiniais, psichologiniais, socialiniais ir aplinkos. Išaugęs fizinis pasyvumas ir neracionali mityba – tai svarbiausios priežastys, dėl kurių nutukimas taip greitai plinta Lietuvoje.
Apie du trečdaliai suaugusiųjų yra fiziškai neaktyvūs, o jų mitybai būdingas per didelis gaunamos energijos kiekis. Apetitas, medžiagų apykaitos greitis, riebalų kaupimasis organizme, fizinis judrumas gali būti susiję ir su paveldimumu, pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad yra daug genų, lemiančių nutukimą. Polinkis į nutukimą gali būti perduodamas iš kartos į kartą, kodėl gyvendami toje pačioje aplinkoje vieni žmonės priauga kur kas daugiau kūno svorio nei kiti.
Taip pat svarbu lytis bei amžius. Vyrai turi daugiau raumeninio audinio, o moterys – daugiau riebalinio. Su amžiumi lytinių ir augimo hormonų gamyba žmogaus organizme mažėja. Tai gali paaiškinti, kodėl vyrams kaupiasi riebalai ant pilvo. Atėjus menopauzei, augimo hormono ir lytinių hormonų estrogenų mažėjimas moterims taip pat sukelia riebalų kaupimąsi. Bėda ta, kad net vaikai ir jauni žmonės turi antsvorio, o kai kurie – net nutukę.
– Kaip stresas atsiliepia valgymo įpročiams?
– Stresas taip pat yra nutukimo palydovas. Malšindami nerimą ir negalėdami atsipalaiduoti dažnai nepastebime, kad valgome nejausdami sotumo ir be didelio džiaugsmo. Emocinis valgymas gresia ir tiems žmonėms, kuriuos dažnai vargina nuotaikos sutrikimai, beviltiškumas ar depresija. Netgi vartojimas kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, antidepresantų, kontraceptinių tablečių ar hormonų, gali būti siejamas su padidėjusiu kūno svoriu. Taip vis labiau apkrauname kepenis, o jos atlieka svarbų darbą – padeda virškinti riebalus, kurių gausu maiste. Riebalų ląstelių gali kauptis ir kepenyse, ypač tada, kai valgome gausiai ir mažai judame.
– Mokslininkai įspėja, kad 2030 metais nealkoholinio kepenų suriebėjimo sukelta kepenų cirozė bus pagrindinė priežastis, dėl kurios atliekama kepenų transplantacija. Kuo pavojingos suriebėjusios kepenys?
– Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga – viena dažniausių kepenų ligų Vakarų šalyse, kuriose yra paplitę rizikos veiksniai: centrinio tipo nutukimas, antrojo tipo cukrinis diabetas, dislipidemija, metabolinis sindromas. Kadangi kepenys neturi skausmo receptorių, žmogus apie ligą gali nieko neįtarti. Blogiausia, kad suriebėjus kepenims vystosi pavojinga būklė – kepenų cirozė, tokiu atveju vienintelis būdas išgelbėti paciento gyvybę yra donoro kepenų persodinimas. Nutukimas rodo, kad pacientas turi didesnę riziką sirgti kepenų ligomis. Kita vertus, jei pacientas jau serga kokia nors kepenų liga, jam gali būti sunkiau susidoroti su antsvoriu. Įspėdami apie nutukimo grėsmę, mokslininkai daro išvadą – nutukimas gali lemti tokią pačią kepenų suriebėjimo būklę, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio.
– Kaip įmanoma apsaugoti kepenis nuo suriebėjimo?
– Kepenys – didžiausias vidaus organas ir stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Labai svarbu tinkamai rūpintis kepenimis – būtina peržiūrėti mitybą, ne tik numesti svorio, bet ir mažinti riziką sveikatai, gerinti gyvenimo kokybę. Kontroliuoti apetitą galima įvairiomis nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rašyti maisto dienoraštį, kur pasižymime, ko ir kiek per dieną suvalgėme.
Kovoti su antsvoriu taip pat padeda įpročių keitimas, pavyzdžiui, valgiaraštį galime praturtinti košėmis iš įvairių grūdų, ląsteliena, kurios gausu daržovėse ir vaisiuose, turime stengtis mažiau valgyti riebios mėsos ir riebių pieno produktų.
Kad kepenys būtų sveikos, reikia laikytis mitybos režimo: valgyti tik tam tikromis valandomis, mažinti porcijų dydį, vengti užkandžiavimų tarp pagrindinių valgymų, svaigalų.
– Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria veikliosioms medžiagoms, kurios yra augalinės kilmės. Kuo naudingas naujas kepenų gelbėjimo būdas su augalų ekstraktais - kurkuminu, silimarinu ir piperinu?
– Kurkuminas išskiriamas iš ciberžolių šaknų, silimarinas – iš tikrųjų margainių sėklų, o piperinas – iš juodųjų pipirų. Šis derinys ypatingas tuo, kad vartojamos kartu šios medžiagos stiprina viena kitos veikimą. Tą patvirtina moksliniai tyrimai. Tai naudinga visiems pacientams, nes kepenų apsauga tampa kur kas efektyvesnė, augalai geriau atlieka savo darbą – padeda mažinti kepenų suriebėjimą.
Ciberžolės šaknų svarbiausias komponentas kurkuminas ne tik mažina uždegiminius procesus kepenyse, stimuliuoja kepenų veiklą, bet ir skatina tulžies išsiskyrimą. Tokiu būdu augalinės kilmės veiklioji medžiaga prisideda prie kepenų lipidų kiekio mažėjimo, tai svarbu siekiant sumažinti kepenų riebėjimo riziką. Tikrųjų margainių sėklų ekstrakto vertingiausia dalis silimarinas yra labiausiai ištyrinėta medžiaga, kurios teigiamu poveikiu kepenims neabejojama. Silimarinas padeda atkurti kepenų ląstelių membranas, pasižymi savybėmis, apsaugančiomis kepenis nuo toksinų.
– Kokiems pacientams tinkama tokių augalų kombinacija?
– Šis derinys gali būti naudingas daugeliui Lietuvos gyventojų. Ypač pravartu tiems, kurie turi kepenų veiklos sutrikimų rizikos veiksnių: dažnai vartoja vaistus, mėgsta riebų ir perdirbtą maistą, nevengia alkoholio. Tiems pacientams, kuriems nesiseka sumažinti antsvorio, patarčiau tokią augalinę terapiją tęsti bent tris mėnesius.