Pasmerktasis pasveiko
Nemažai medikų gali papasakoti apie tokius sunkiai paaiškinamus išgijimus. Daugelis gal dar prisimena prieš aštuonerius metus Ukmergės gelžbetonio gamykloje įvykusią tragediją, kai nugriaudėjus sprogimui vienas darbininkas žuvo, o dvylika buvo sužeista.
Labiausiai nukentėję vyrai tuomet skubiai nugabenti į Kauno klinikas. Dėl stipriai nudegusių pacientų gyvybių kovoję medikai vėliau sakė, kad išgelbėti tris daugiau kaip 80–90 proc. kūno nudegusius vyrus beveik neturėta vilties.
Pasaulio medicinos praktikoje vienetais skaičiuojami atvejai, kai kritinį nudegimą patyrusius žmones pavyksta išplėšti iš mirties nagų. Per pirmąją savaitę užgeso dviejų – 39 ir 40 metų vyrų gyvybės. Apie trečiąjį – 66 metų K. D. medikai tuomet sakė: „Patirti sužalojimai sunkiai suderinami su gyvybe.“ Artimieji vilties beveik neturėjo ir psichologiškai rengėsi laidotuvėms, juolab kad mirė kur kas jaunesni jo bendradarbiai.
K. D. gyvybė ne kartą buvo pakibusi ant plauko. Jis buvo nudegęs 80 procentų kūno, pažeisti kvėpavimo takai, tad kvėpavo tik padedamas aparatūros. Sutriko inkstų veikla – buvo atlikta keliolika hemodializės procedūrų, prasidėjo plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas.
„Mes visi, atsižvelgdami į ligonio būklę ir amžių, galvojome, kad jis pasmerktas“, – tąkart sakė Kauno klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus gydytojas Antanas Sincevičius. Tai, kad K. D. išgyveno, ir medikai, ir artimieji vadino tikru stebuklu.
Spontaninio pagijimo (adekvačiai negydant) atvejų būta tarp onkologinių ligonių. Prieš kelerius metus inkstų vėžiu sirgusiam vyrui metastazės išplito į plaučius. Rentgeno tyrimai rodė, kad jie visi nusėti mazgeliais. Ligoniui taikytas imuninis gydymas: itin stipriai sužadintas imunitetas sukelia stiprų organizmo pasipriešinimą vėžio plitimui.
Po vieno seanso vyras atsisakė kartoti gydymo kursą, nes buvo iškamuotas karščiavimo, drebulio, silpnumo, galvos skausmų. Po metų jis gydytojams pasirodė švariausiais plaučiais! Akivaizdu, kad vienas gydymo seansas jo išgelbėti negalėjo. Kaip ligonis pasveiko, taip ir liko mįsle specialistams.
Įveikė vėžį be gydymo
Nepaaiškinamų išgijimų užfiksuota įvairiose šalyse. Žymiam Rusijos disidentui, rašytojui Aleksandrui Solženicynui IV stadijos vėžys buvo diagnozuotas einant 34-uosius metus. Tuo metu jis kalėjo lageryje ir jokio gydymo negavo. Tvirtinama, kad tik savo noro pasveikti ir valios pastangomis rašytojas įveikė ligą ir išgyveno iki 90 metų.
Stebuklingas išgijimas aprašomas A. Solženicyno biografinėje knygoje „Vėžio korpusas“. Pagrindinis veikėjas, kurio prototipu ir buvo pats rašytojas, kiekvienai vėžinei ląstelei įteiginėjo, kad ji naikinasi, nyksta ir galiausiai pradingsta.
Prancūzų rašytojas Ž. R. Blokas per Antrąjį pasaulinį karą sunkiai susirgo plaučių uždegimu. Buvo manoma, kad rašytojas neišgyvens, tačiau beviltiškas ligonis pasveiko. Vėliau savo prisiminimuose Ž. R. Blokas rašė: „Sukaupęs visą valią be paliovos sau tvirtindavau: ne, aš nemirsiu, nenoriu mirti iki pergalės... Ne, aš nė už ką nesutinku mirti. Būtinai turiu pasveikti, kad pamatyčiau Prancūzijos pergalę.“
Žymusis senovės gydytojas ir filosofas Avicena savo pacientams sakydavo: „Mes esam trise: tu, aš ir tavo liga. Viskas priklauso nuo tavo pasirinkimo. Jei pasirinksi ligą, man nepavyks jūsų abiejų įveikti. Jei pasirinksi mane, kartu mes nugalėsime tavo ligą.“
Visi žinome posakį, kad ligą galima įsikalbėti. Įvairių šalių psichologai sako, kad įmanoma įsikalbėti ir sveikatą. Manoma, kad bet kokie veiksmai, skirti sveikatai išsaugoti, gerinti, programuoja galvos smegenis. Egzistuoja teorija, kad kiekvieno žmogaus organizme yra gyvenimo bei atkūrimo programa ir naikinimo, mirimo programa. Stiprus tikėjimas pasveikimu arba artėjančia mirtimi „įjungia“ vieną iš šių organizmo programų ir priverčia atsitraukti ligą arba jai pasiduoda.
Pozityvaus mąstymo galia
„Vadinamųjų stebuklingų išgijimų pasitaiko. Spėjama, kad ligonio psichologinė įtaiga, nusiteikimas, noras gyventi gali būti lemtingas, žmogus pagyja, nors buvo manoma, jog neišgyvens. Kita vertus, sunku pasakyti, ar medicina viską žino“, – svarsto Onkopsichologijos ir komunikacijos centro „Kraujas“ psichologė Sandra Birbilaitė.
Stresas labai veikia žmogaus imuninę sistemą, o jai nusilpus gali užklupti įvairios ligos. „Dėl streso, itin skausmingų įvykių, ilgalaikio nuolatinio nepasitenkinimo, pavyzdžiui, darbu, žmogus gali susirgti onkologine ar kita sunkia liga, – teigia psichologė. – Jei žmogus nuolat galvoja, kad jam nepatinka tai, ką dirba, įsitikinęs, kad kažką reikėtų keisti, bet nieko nekeičia, bėgant laikui dėl tokios būsenos gali išsivystyti įvairiausios ligos.
Panašus mechanizmas gali suveikti ir tuomet, kai žmogus suserga. Pozityvus mąstymas, teigiamas nusiteikimas iš tikrųjų kartais padeda pasveikti net ir beviltiškiems ligoniams. Taip dažniausiai nutinka tiems, kurie nestokoja kovinės dvasios, kurie nusiteikę pasveikti, ieško atsakymų į jiems rūpimus klausimus, klauso gydytojų nurodymų, turi dar ką gyvenime nuveikti, stengiasi nepasiduoti. Sakoma, kad tokia jų dvasia padeda pasveikti. Šiame pasakyme turbūt yra daug tiesos, bet kartais stebuklingai išgyja ir pesimistai.“
Tikslas prailgina gyvenimą
Kas vyksta žmogaus organizme, kai paneigdamas visas gydytojų prognozes, objektyvius tyrimų rezultatus pasveiksta mirtinas ligonis, nei medicina, nei joks kitas mokslas kol kas paaiškinti negali.
Psichologė S. Birbilaitė tvirtina: iš savo darbo praktikos yra pastebėjusi, kad ilgiau gyvena tie, kurie išsikelia kokius nors tikslus.
Buvo atvejis, kai moteris sirgo kraujo onkologine liga, buvo likę gyventi du trys mėnesiai. Ji tai žinojo, bet užsibrėžė sulaukti savo gimtadienio. Tuomet buvo ruduo, o jos gimtadienis – vasarą. Ligonė nuolat važinėjo pas gydytojus, tikrinosi sveikatą, jai buvo perpilamas kraujas.
„Kad ir kaip būtų keista, ji savo gimtadienio sulaukė, – pasakoja S. Birbilaitė. – Sekmadienį moteris atšventė gimtadienį, o pirmadienį jau buvo ligoninėje. Ketvirtadienį ją ištiko koma ir savaitės pabaigoje mirė. Šis atvejis rodo, kad tikslų turėjimas galbūt gali prailginti gyvenimą.“
Pozityvaus mąstymo tema dabar labai eskaluojama. Psichologės manymu, kalbėti apie pozityvų mąstymą, stebuklingas jo galias reikia labai atsargiai.
„Pozityvus mąstymas – tai nėra vien tik mąstymas, kad atsidūrus blogoje situacijoje viskas bus gerai. Psichologai tai laiko naiviuoju optimizmu, – aiškina S. Birbilaitė. – Tikrasis optimizmas yra realus situacijos vertinimas, žinant, kad ji yra bloga, bet ne išsigąstant, ne pasiduodant, o bandant ieškoti sprendimo: ką padaryti, kad ta situacija pagerėtų. Dažniausiai toks mąstymas padeda ne tik susirgus, bet ir darbe, siekiant karjeros, užsibrėžtų tikslų.“
Fenomenalūs atvejai
Pasaulis vis išgirsta apie stebuklingus išgijimus, siejamus su šventomis laikomomis vietomis. Viena garsiausių – Prancūzijos miestelis Lurdas, kur apsireiškė Švenčiausioji Dievo Motina Marija.
Pirmasis stebuklingas išgijimas Lurde datuojamas 1858 m. kovo 1 d., kai prie Lurdo grotos, išgirdusi apie apsireiškimus, neturtinga valstietė Catherine Latapie panardino savo dešinę ranką su dviem paralyžiuotais pirštais į šaltinio vandenį ir jie tuoj pat atgijo. Nuo to laiko užregistruota daugiau kaip 7 tūkst. liudijimų apie išgijimus.
Kad pagijimas būtų oficialiai pripažintas stebuklingu, turi būti patikrintas tarptautinio medikų komiteto, laikantis griežtų kriterijų. Iki šiol tik 67 pagijimai buvo oficialiai paskelbti stebuklingais. Per paskutinę Tarptautinio medikų komiteto konsultaciją 2011-ųjų pabaigoje nepaprastais buvo pripažinti dar du pagijimai.
Netikėtas prancūzų vienuolės M. Simon-Pierre išgijimas nuo Parkinsono ligos siejamas su popiežiaus Jono Pauliaus II vardu. Jai liga buvo diagnozuota 2001-aisiais. Mirus Jonui Pauliui II, kuris taip pat sirgo Parkinsono liga, 49 metų vienuolės sveikata ėmė sparčiai blogėti. Jos bendruomenė pradėjo melsti velionio pontifiko užtarimo, kad jų sesuo pasveiktų. Vienuolė išgijo per vieną naktį 2005 m. birželį, praėjus dviem mėnesiams po Jono Pauliaus II mirties. Gydytojai šio fenomenalaus atvejo paaiškinti negalėjo.