Atsako VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja rezidentė Ieva Griškonytė
Niežėjimas – subjektyvus, norą kasytis sukeliantis pojūtis. Jis gali pasireikšti tiek tam tikrose kūno vietose, tiek gali niežėti visą kūno odą. Šiuo atveju niežėjimas yra lokalizuotas ir pasireiškia nepažeistoje odoje. Taigi jis greičiausiai atsirado ne dėl dermatologinių ligų (dermatito, alerginio kontaktinio dermatito, žvynelinės, niežų, utėlėtumo), bet kitų priežasčių – psichogeninės kilmės sutrikimų (būdingi niežulio naktį epizodai), neurologinių (stuburo disko pažeidimų, skeleto raumenų kompresijos ar traumos), sisteminių ligų.
Pavyzdžiui, sergant lėtine inkstų liga, cukriniu diabetu, kepenų ciroze ar hepatitais, esant skydliaukės patologijai. Niežėjimu skųstis gali ir sergantieji infekcinėmis, onkologinėmis, kraujo ligomis, jei trūksta geležies.
Be to, niežėjimas gali būti ir vartojamų vaistų (ypač diuretikų grupės, širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių medikamentų) šalutinis poveikis. Nustojus juos vartoti, nemalonūs pojūčiai turėtų praeiti.
Norint išsiaiškinti tikrąją niežėjimo priežastį, būtina žinoti, kada jis prasidėjo, kiek laiko jau trunka. Taip pat – niežulio dažnį, intensyvumą, sunkinančius ir lengvinančius veiksnius, taikytą gydymą. Tam yra naudojamos įvairios niežėjimo skalės ir klausimynai. Svarbi ir gretutinių ligų diagnostika.
Norint sumažinti nemalonius pojūčius, reikia vengti niežėjimą sukeliančių faktorių – kasymosi, dažno maudymosi, streso, dirginančių medžiagų, sintetinių drabužių, kraujagyslių išsiplėtimą skatinančių veiksnių (alkoholio, karščio, aštraus maisto). Būtina naudoti odą drėkinamuosius preparatus – emolientus: kremus, tepalus, losjonus, preparatus, kurių sudėtyje yra humektantų (pvz., šlapalo, pieno rūgšties, glikolio rūgšties, glicerino, propilenglikolio).
Lokalizuotam, silpnam ar vidutinio stiprumo niežėjimui malšinti gali būti naudojami lokalūs preparatai, kurių sudėtyje yra mentolio, kamparo ar kapsaicino. Skausmą nuslopinti galima naudojant vietinius anestetikus, tokius kaip lidokainas, polidokanolis.
Tačiau tikslų gydymą paskirti galės tik jus apžiūrėjęs gydytojas. Jei niežėjimas nepraeina ir stiprėja, tai gali būti pirmasis rimtos ligos simptomas, tad į specialistą kreiptis būtina.
Tarp kitko
Niežėjimas būna ūminis (iki 6 savaičių) ir lėtinis (ilgiau nei 6 savaitės). Ūminis niežėjimas pereina į lėtinį dažniausiai dėl nuolatinio kasymosi, lėtinio odos uždegimo, streso, periferinės ar centrinės nervų sistemos įjautrinimo. Patenkama į užburtą ratą: kasantis sukeliama odos nervų galūnėlių hipertrofija, jos tampa dar jautresnės, tad ima vystytis lėtinis uždegimas, niežėjimas stiprėja, dėl nuolatinio kasymosi atsiranda odos pažeidimų (įdrėskimai, šašai, sausa, paraudusi, infiltruota oda).