Važiavimo riedučiais treneris Viktoras Češulis priduria – jei pabandėte važiuoti riedučiais ir tai nepavyko, neatsisakykite noro išmokti, kalti gali būti ne jūsų gebėjimai, o netinkami riedučiai.
Galima pasiekti apie 40 km/h greitį
Pasak V. Zaubidovo, važinėjimas riedučiais Lietuvoje populiarėja – ne tik daugėja riedutininkų gatvėse, bet ir didėja asortimentas parduotuvėse. „Paklausa yra, žmonės tuo domisi, užsiima. Tai tampa ne tik pramoga (kai tiesiog išeinama pasivažinėti), bet ir gana nebloga transporto priemone, kurios naudojimas šiek tiek (kukliai pasakiau) ribotas dėl infrastruktūros, kurią galime naudoti“, – sako V. Zaubidovas.
Jau septynerius aštuonerius metus riedutininkų varžybose dalyvaujantis V. Češulis pastebi, kad vis dėlto Lietuvoje riedučiai dar nėra tokie populiarūs, kaip kitose, kad ir Baltijos, šalyse: „Lietuvoje tai dar naujovė, bet jau organizuojami renginiai, kurie pritrauktų žmones. Imkime Latviją ar Estiją, ten per metus vyksta 8–10 varžybų, kuriose dalyvauja bent apie 150 dalyvių įvairiose rungtyse.“
Pasak pašnekovų, riedučiai yra gera transporto priemonė, nes važiuojant jais galima pasiekti vidutiniškai apie 40 km/h greitį. Važiuojant nuo kalno, tvirtina V. Češulis, pasiekiamas ir dar didesnis greitis: „Šiemet nuo kalno leidausi 69 km/h greičiu su grupe. Grupėje leidžiasi apie 100 žmonių. Svarbu tai, kad, jeigu tu nestabiliai stovi ant riedučių, tave truputį sumėto ar ant kelio yra duobutė, tai visa ta grupė „atsigula“.
V. Zaubidovo tikinimu, norint pradėti važinėti riedučiais, reikia ir šiek tiek drąsos. Be to, priduria specialistas, naudinga, jei kas nors pamoko, kaip ant riedukinių pačiūžų stovėti taisyklingai. „Pačiam eksperimentuoti, išradinėti gana sudėtinga. Galima susižaloti ir įsivaryti šiokių tokių fobijų. Kai dirbame su vaikais, labai gerai matosi, kad reikia tiesiog daug darbo, norint vaiką pastatyti ant riedučių per dvi tris treniruotes. Taip yra ir su suaugusiais.“
V. Zaubidovas įsitikinęs – vaikai iš tikrųjų turi mažiau baimės jausmo, kas gali padėti mokytis, bet kelis kartus parkritę vaikai vis dėlto taip pat sustabarėja ir bijo nugriūti dar kartą. „Su naujokais visada pradedame ant žolės, – sako V. Zaubidovas. – Tai reikalinga, kad jie pajustų riedučius ant kojų, išmoktų, kaip ką reikia daryti. Darome pratimus ant žolės. Tiesiog riedučiai tada nerieda ir žmogus stabiliai jaučiasi.“
V. Češulis priduria, kad pradedantiems mokytis vaikams iki 12 metų paprastai rekomenduojama dėvėti specialias apsaugas. Vis dėlto vyresniems ar mokantiems važiuoti dėvėti apsaugas nesiūloma – jos varžo judesius.
Praeityje sportavusieji važinėti riedučiais išmoks greičiau
Pasak trenerio, taip pat nereikėtų tikėtis, kad, jeigu mokate čiuožti pačiūžomis, lengvai galėsite išmokti važiuoti riedučiais: „Pačiūžos skirtingos: figūrinės, ledo ritulio ir greitojo čiuožimo. Figūrinių pačiūžų priekyje yra dantukai. Čiuoždami tokiomis pačiūžomis žmonės spiriasi pirštukais. Tai lemia, kad važiuoti riedučiais jiems nepavyks.
„Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kokie riedučiai. Riedučiais už 20 eurų su plastikiniais ratukais ir minkštu batu, kuris nelaiko čiurnos stabiliai, pavažiuoti daugeliui ir nepavyksta. Tada žmonės pagalvoja – čia ne man, numeta riedučius, ir tuo viskas baigiasi“, – akcentuoja V. Češulis.
V. Zaubidovas antrina, kad čiuožiantiems pačiūžomis gali būti sunku išmokti važiuoti riedučiais ir dėl psichologinio barjero: „Ant ledo, ko gero, žmonės jaučiasi truputį psichologiškai komfortabiliau. Kai išeini ant asfalto, labai baisu nugriūti. Gali būti, kad yra ir kažkoks psichologinis barjeras, kuris neleidžia atsipalaiduoti ir kūnui daryti tai, ką jis moka. Technika, čiuožiant su pačiūžomis ir važiuojant su riedučiais yra gana panaši.“
Specialistų teigimu, pagrindinių važinėjimuisi reikalingų judesių galima išmokti vos per 10 minučių, bet išmokti važiuoti – ne. „Visada patariame vaikams ir suaugusiems, kurie tik pradeda, eiti į individualias pamokas, nes yra tekę matyti, kai naujokas ateina į grupinę pamoką ir mato kitus jau važiuojančius. Jam gana sunku. Sunku juos pavyti, daryti tuos pratimus, kuriuos daro pažengusieji. Galbūt net gali apimti savotiškas nusivylimas savimi“, – pabrėžia V. Zaubidovas.
Jis priduria – tie, kurie yra kažkada sportavę, riedučiais važiuoti, tikėtina, išmoks greičiau, nes tokių žmonių koordinacija kitokia. „Jų raumenynas visiškai kitoks. Jie tiesiog geriau valdo savo kūną. Jei žmogus, sakykime liaudiškai, sugriuvęs, jam tikrai reikės įdėti nemažai darbo“, – perspėja V. Zaubidovas.
Važinėti Vilniuje tinka vos dvi vietos
V. Zaubidovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje nėra daug vietų, kurios būtų tinkamos važinėtis riedučiais. Pašnekovo nuomone, Vilniuje tam tinka tik Vingio parkas ir dviračių takai palei Nerį. Vis dėlto jis pabrėžia –kai kurios dviračių takų vietos grįstos trinkelėmis, kurios riedutininkams netinka, o patys takai gana siauri.
„Vingio parkas šiuo metu yra savotiška riedutininkų Meka. Vakarais jų tikrai be proto gausu. Kai išasfaltavo papildomai takus, manau, riedutininkų bus dar daugiau. Be Vingio parko dar turime dviračių takų palei Nerį, [...] kur yra asfaltas. Jis tikrai neblogas, bet siauras. Greičiau važiuojančių riedutininkų atsispyrimas platus, todėl su kažkuo prasilenkti gana komplikuota“, – tvirtina V. Zaubidovas.
Jis sutinka – riedučiais galima važinėtis ir tam nepritaikyta danga, bet tai sumažina ir komfortą, ir riedėjimo greitį. „Tai aktualu ir kalbant apie mėgėjišką važiavimą. Taip važiuojant tikrai purto ir kojos tikrai pavargsta. Tas purtymasis, pasakyčiau, yra „neskanus sportas“. Be abejo, yra atskiras stilius, vadinamasis „free skating“ [laisvas važiavimas – LRT.lt], kai tu važiuoji per miestą, šokinėdamas nuo bortelio ant bortelio, truputį važiuoji gatve, truputį šaligatviu. Tai gal labiau laisvalaikio praleidimo būdas“, – sako V. Zaubidovas.
Anot pašnekovo, važinėjimas riedučiais itin naudingas sportas, nes važiuojant judama simetriškai – abi kūno pusės dirba vienodai ir todėl raumenys taip pat vystosi vienodai. „Jeigu pagalvotumėte apie daugybę sporto šakų, jos asimetriškos, todėl šiek tiek išbalansuoja kūną. Be to, važiuojant riedučiais dirba tiek kojos, tiek rankos, jei važiuojama taisyklingai. Kas nori pasidailinti figūrą, tai irgi labai geras sportas, nes labai stipriai dirba kojos, sėdmenys, pilvo presas“, – nurodo V. Zaubidovas.
Jis priduria – literatūra nurodo, kad riedučių sportas varžosi su bėgimu. Abi sporto šakos, teigia V. Zaubidovas, padeda sudeginti maždaug tiek pat kalorijų.