Ar jausti mėnesinių skausmą – normalu?
Dažnai skausmas ir kiti nemalonūs simptomai tiesiog kenčiami, nes galvojama, kad tai visiškai normali mėnesinių ciklo dalis. Taip, lengvas maudimas yra normalu, nes lengvų susitraukinėjimų metu gimda pašalina tai, kas jai nereikalinga. Tačiau vidutinis ar net stiprus ir normalią veiklą apribojantis skausmas – nėra normalu. Taigi mėnesinių skausmas, kenkiantis normaliai gyvenimo kokybei, turėtų būti gydomas. Negana to, kai kada dismenorėja praneša apie dubens organų patologijas, kurias taip pat būtina laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti. Kiekviena moteris turėtų labiau įsiklausyti į savo organizmą ir reaguoti laiku.
Kas yra pirminė dismenorėja?
Pats mėnesinių skausmas pagal savo išsivystymo priežastį skirstomas į pirminę dismenorėją (kai nėra jokios gimdos ar dubens organų patologijos) ir antrinę dismenorėją (kai stebima kokia nors gimdos ar dubens organų patologija). Dažniau pasitaiko pirminės dismenorėjos tipas.
Pirminė dismenorėja arba menstruacijų skausmas yra viena dažniausių sveikatos problemų tarp vaisingo amžiaus moterų. Jo metu moteris jaučia tvinkčiojantį, spazminį, mėšlungiško pobūdžio pilvo apačios skausmą, kuris ryškiausiai pasireiškia prieš pat mėnesines ar pirmosiomis jų paromis. Be to, moterys skundžiasi ir kitais varginančiais simptomais, pavyzdžiui, šleikštuliu, pykinimu, vėmimu, pakitusiu apetitu, pilvo pūtimu, viduriavimu.
Taip pat gali pasireikšti migreninio pobūdžio galvos skausmas, įvairūs raumenų skausmai, nuovargis, silpnumas, nuotaikų kaita ir t.t. Tokie simptomai mažina moters darbingumą, kenkia jos miegui, išderina darbo ir poilsio režimą, trikdo socialinį gyvenimą. Skausmingos mėnesinės daro neigiamą įtaką moters fizinei ir emocinei gerovei, o antrinė dismenorėja kelia riziką ir moters gyvybei, nes skausmo priežastis gali būti susijusi su onkologiniais susirgimais.
Kaip paplitusi pirminė dismenorėja?
Įvairių literatūros šaltinių duomenimis pirminė dismenorėja visame pasaulyje palietusi nuo 15 iki 90 proc. reprodukcinio amžiaus moterų. Žinoma, ne visos moterys skuba kalbėti apie šią problemą, nes pasaulis labai margas ir statistiniai duomenys labai priklauso nuo kultūrinių, socialinių, ekonominių ir net etninių veiksnių.
Nors nesunku pastebėti, kad skausmingos mėnesinės gali būti palietusios net 9 moteris iš dešimties, tačiau įvairios apklausos rodo, kad tik labai maža dalis nemalonius simptomus patiriančių moterų kreipiasi pagalbos į gydytojus. Kadangi pirminės dismenorėjos mechanizmas šiandien jau žinomas (manoma, kad skausmą nulemia padidėję prostaglandinų ir vazopresino kiekiai menstruacijų skystyje), tai daugeliu atvejų moterims galima efektyviai padėti.
Kaip gydoma dismenorėja?
Pirmiausiai visuomet siūlomi nemedikamentiniai gydymo metodai, paremti gyvenimo būdo korekcija ir nerimo valdymu. Skausmus ir kitus nemalonius pojūčius patiriančioms moterims rekomenduojama vengti sunkaus maisto, kuriame daug riebalų, cukraus ir druskos ir žalingų įpročių. Rekomenduojama valgyti sveikiau (itin naudingas daug B grupės vitaminų turintis maistas, gerieji riebalai, vitaminas E), gerti pakankamai vandens, užsiimti lengva fizine veikla, pakankamai ilsėtis, išmėginti aromaterapiją, šilumos terapiją ir taškinius masažus. Labai svarbu valdyti stresą, nes padidėjęs nerimo lygis skausmą ir kitus nemalonius simptomus gali tik dar labiau sustiprinti.
Kalbant apie medikamentinį gydymą pirmo pasirinkimo farmakoterapija yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurių veiklioji medžiaga yra deksketoprofenas. Tai vaistai skausmui malšinti, priklausantys būtent vadinamųjų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei (NVNU).
Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Jei NVNU efektyvumas nepakankamas ir simptomai išlieka, be to, moteriai reikalinga ir apsauga nuo nėštumo, tuomet gali būti svarstoma hormoninė farmakoterapija. Chirurginio gydymo pirminės dismenorėjos atvejais prireikia retai, tačiau tai gali būti vienintelis pasirinkimas, kai moteriai diagnozuojama antrinė dismenorėja. Gydymo metodą parenka gydytojas ginekologas, prieš tai išsamiai įvertinęs moters būklę, klinikinius simptomus, vaistų vartojimo kontraindikacijas ir t.t.