Ji susijusi su šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimais, kurių metu organizme ženkliai padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Susidariusios druskos (natrio uratai) po truputėlį kaupiasi – paveikia sąnarius, aplink juos esančius audinius, įvairius organus. Tai liga, kuri gali rimtai apkartinti gyvenimo kokybę ir dažniau taip nutinka vyrams (moterys šia liga serga daug rečiau, bet jos taip pat neturėtų atsipūsti). Teigiama, kad šios ligos atvejų nuolat daugėja ir tai tampa nemaža problema, ypač išsivysčiusiose šalyse, kur podagra gali sirgti net 2–6 procentai populiacijos.
Podagros rizikos veiksniai yra vyriška lytis ir vyresnis amžius. Jei kurie nors artimi giminaičiai sirgo šia liga, tikimybė susirgti taip pat padidėja. Ne paslaptis, kad daug įtakos turi ir antsvoris bei nutukimas, alkoholio vartojimas, kai kurios kitos ligos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija, inkstų sutrikimai ir panašiai. Vieni asmenys tiesiog labiau linkę susirgti podagra – dviejų vyrų organizmuose (kraujyje ir kituose jo skysčiuose) gali susidaryti labai panašus kiekis natrio uratų, tačiau apie vieno vyro sąnarius bus susikaupusios didelės jų sankaupos, o kito vyro sąnariai ir audiniai aplink juos bei vidaus organai gali būti praktiškai nepažeisti.
Šlapimo rūgštis organizme gali kauptis dėl įvairiausių priežasčių, tačiau dažniausiai įvardijami keturi faktoriai:
- Šlapimo rūgštis gaminama per intensyviai;
- Dėl specialių fermentų stokos ar funkcijos pakitimų;
- Dėl per mažo/ sutrikusio šlapimo rūgšties išskyrimo iš organizmo;
- Dėl per didelių purininių medžiagų/purinų kiekių, kuriuos pacientas gauna su maistu (taip, šiai ligai itin daug įtakos turi ir mityba).
Podagros simptomai priklauso nuo ligos stadijos. Ilgus metus apie ją pacientas gali net nenutuokti, nes jos pradžia būna besimptomė, tačiau procesai jau vystosi (būtent dėl to liga dažnai diagnozuojama gana vėlyvose stadijose). Vėliau pasireiškia ūmus artritas, kurio metu kamuoja sąnario uždegimas. Dažniausiai pažeidžiamas kojos pėdos nykštys, kartais uždegimas prasideda ir kituose sąnariuose, pavyzdžiui, staigus uždegimas išsivysto kelių ar riešų lenkimo vietose.
Pacientui liga tampa itin nemaloni, nes sąnarių uždegimą lydi aštrus skausmas ir sąnario patinimas, paraudimas. Pažeistas sąnarys tampa labai karštas, jaučiamas tvinkčiojimas ir norisi, kad tie nemalonūs pojūčiai praeitų kuo greičiau. Tokie sąnarių uždegiminiai procesai įvardijami kaip podagriniai priepuoliai, kuriuos gali lydėti ir bendras silpnumas, šaltkrėtis, nuovargis, galvos skausmas, kūno temperatūros pakilimas.
Ligą išgyvenantys pacientai teigia, kad tokiam podagrinio artrito priepuolio pasireiškimui kartais reikia visai nedaug – pakanka suvalgyti riebesnio maisto ar išgerti alkoholio arba kurį laiką pasimėgauti didesnėmis maisto porcijomis, laisviau paatostogauti. Podagros paūmėjimą gali išprovokuoti ir organizmo nusilpimas, peršalimas, tam tikrų vaistų vartojimas, nuovargis. Negydoma podagra linkusi paūmėti vis dažniau – iš pradžių kas keletą metų, o vėliau ir kelis kartus per metus.
Vėliau priepuoliai atsiranda ne tik dažniau, bet ir tampa vis ilgesni ir skausmingesni. Pažeidžiama vis daugiau sąnarių, prasideda jų deformacija, o skausmas juntamas kone nuolat, kol galiausiai tampa lėtiniu. Visame kūne pradeda formuotis podagriniai dariniai. Itin pažengę procesai būdingi negydomai podagrai – jei liga sėkmingai kontroliuojama, paskutinių, sunkiausių jos stadijų galima išvengti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Podagrą diagnozuoja gydytojai, įvertinę, ar sąnarių sinoviniuose skysčiuose yra uratų darinių. Pacientas taip pat išsamiai apklausiamas (surenkama jo ligos anamnezė) ir atliekami kai kurie laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, išsamūs šlapimo ir kraujo tyrimai, sutelkiant dėmesį į šlapimo rūgšties ir uratų šiuose skysčiuose kiekius). Pacientas apžiūrimas – paūmėjimo stadijose matomi patinę ir paraudę sąnariai, o itin pažengusiose ligos stadijose jau pastebimi podagriniai dariniai (vadinamieji tofusai – uratų kristalų depozitai), kurie gali susidaryti įvairiose išorinėse kūno vietose ir vidaus organuose.
Kadangi tai nuolat progresuojanti liga, pajutus pirmuosius simptomus ar įtariant į ją polinkį, geriau kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikiamą gydymą ir suteiks mitybos rekomendacijų. Kadangi pirmosios podagros stadijos dažniausiai besimptomės, kyla nemažai problematikos su savalaikiu jos diagnozavimu. Vadinasi, kiekvienam reikėtų žinoti rizikos veiksnius ir dėl galimos lėtinės ligos naudinga išsitirti anksčiau, nors ir nepastebima jokių klinikinių simptomų. Nustačius ligą anksčiau, vaistai, skirti šlapimo rūgšties sintezei slopinti, bus efektyvesni, o speciali dieta greičiau duos norimų rezultatų.