Vartojant mažais kiekiais, fluoras padeda išlaikyti sveikus dantis, o alerginės reakcijos pasireiškia tik viršijus leistiną jo dozę.
„Fluoras – cheminis elementas, kurio turime gauti, norėdami išlaikyti sveikus dantis. Organizmui reikalingą šios medžiagos kiekį mes pasisaviname su maistu, tačiau dantims pagrindinis minėto elemento šaltinis – dantų pasta. Ja apsinuodyti beveik neįmanoma, nes rinkoje nepavyktų rasti leistiną fluoro dozę viršijančios burnos higienos priemonės. Dantų pastos, kurioje fluoro koncentracija yra ganėtinai didelė, išskirtiniais atvejais gali paskirti tik gydytojas ir įprastose prekybos vietose jos įsigyti nepavyktų. Fluoru dantims pakenkti neįmanoma, o apsinuodyti pavyktų tik suvalgius keliolika dantų pastos tūbelių”, – sako dantų implantologijos ir protezavimo odontologijos klinikos „Dental P.R.O.” odontologė Ieva Bernatavičiūtė.
Dantis besivalančius vaikus reikia stebėti
Pasak specialistės, nei su dantų pasta, nei su maistu, kenksmingos fluoro dozės gauti neįmanoma. Tačiau pajūryje šios medžiagos koncentracija yra didesnė, tad per didelį fluoro kiekį įmanoma gauti vartojant daug vandens. Tokia situacija pavojingiausia mažyliams, nes jų dantukai dar tik vystosi, o per didelis fluoro kiekis vandenyje ar dantų pastos su fluoru naudojimas gali pakenkti emalio formavimuisi.
Padidėjęs fluoro kiekis veikdamas iš vidaus, trikdo emalio audinio susidarymą, todėl išdygęs dantis būna silpnesnis, turi baltų dėmelių ar duobelių ir įvyksta vadinamoji dantų fluorozė. Dėl šios priežasties vaikams negalima naudoti dantų pastos su didele koncentracija. Tad gyvenantiems padidėjusios fluoro koncentracijos regionuose patariama vaikų mityboje vandenį vartoti saikingai.
Mažyliai taip pat nemoka tinkamai išskalauti dantų pastos, o kartais dėl malonaus skonio ir specialiai nuryja didelius šios medžiagos kiekius. Vaikams iki trejų metų patariama naudoti burnos higienos priemones, kuriose nėra fluoro arba jo kiekis yra labai mažas.
Žmonės bijo alergijų
I. Bernatavičiūtė sako, jog tenka išgirsti žmonių baimių dėl fluoro sukeliamų alergijų. Specialistės teigimu, tikimybė, jog šis elementas sukels nepageidaujamus pojūčius yra labai maža. Dažniausiai alergija pasireiškia ne fluorui, o kitoms dantų pastos sudedamosioms dalims – putojimą sukeliančiam elementui, kvapo, skonio priedams ar konservantams. Šios medžiagos gali sukelti perštėjimą, sausumą bei paraudimą. Minėti simptomai dėl šių sudedamųjų dalių atsiranda ir greitai išnyksta.
Fluoro pakeisti neįmanoma
Odontologė pažymi, kad fluoras – vienintelis dantis nuo karieso padedantis apsaugoti elementas, o jį pakeisti galinčios tokios pačios veiksmingos medžiagos nėra.
Sveiko danties emalis yra sudarytas iš kristalų, vadinamų hidroksiapatitais. Veikiant rūgštims iš maisto, skrandžio bei pagamintoms bakterijoms skaidant angliavandenius, kristalai tirpsta ir emalis lieka silpnas bei neatsparus. Įvyksta emalio demineralizacija. Norint išvengti karieso, emaliui būtina sugrąžinti vientisumą ir tvirtumą, ką ir padaro fluoras.
Ši medžiaga taip pat slopina burnoje esančių bakterijų veiklą, neleidžia joms gaminti emalį ardančių rūgščių bei trukdo apnašoms prisitvirtinti prie danties paviršiaus.
Fluoras naudojamas ir kaip gydymo priemonė. Emalio paviršiuje prasidėjus kristalų tirpimui, audinys tampa šiurkštus, baltas, jame įsitvirtina bakterijos, o pažeidimui didėjant atsiranda karieso sukelta ertmė. Norint užkirsti tam kelią, pažeistas emalis padengiamas specialiu daug fluoro turinčiu laku, kuris sugrąžina emaliui vientisumą ir neleidžia atsirasti kariesui.