„Pasipuošė“ prieš gimtadienį
Mažoji Agota penktąjį gimtadienį pasitiko be danties. Traumą mergaitė patyrė likus vos kelioms dienoms iki šventės. „Girdžiu, dukra kambaryje vartosi, šokinėja ant pripučiamo kamuolio. Šokinėdama užsimanė dar ir pagroti dūdele. Iškart pagalvojau, kad toks derinys gali baigtis nelaime. Jau stojausi eiti perspėti, kai išgirdau ją griūnant“, – apie liūdnai pasibaigusias dukters linksmybes pasakoja klaipėdietė Ugnė Rimkienė.
Atbėgusi į mergaitės kambarį, mama pamatė kruviną dukters burną. „Kadangi iki tol jos priekiniai dantukai tik vos klibėjo ir kristi jiems dar buvo toli, iškart puoliau žiūrėti, ar dantys vietoje. Burna buvo paplūdusi krauju, atrodė baisiai. Supanikavau, kad išsimušė. Atidžiau apžiūrėjusi pamačiau, kad vienas dantukas vos laikėsi, buvo smarkiai įlinkęs į burnos vidų. Antrasis irgi truputį pajudėjo iš vietos. Išskubėjome į ligoninės priimamąjį“, – prisimena klaipėdietė.
Su pieniniais paprasčiau
Savaitgalį atvykus į skubios pagalbos skyrių, pacientę apžiūrėjo traumatologas. „Gydytojas mus išgąsdino. Sakė, kad teks važiuoti į Kauną, mūsų laukia rimti reikalai… Tuomet išsiaiškinome, kad jis galvoja, jog dantys nuolatiniai. Su jais situacija būtų sudėtinga. O su pieniniais, pasirodo, viskas paprasčiau“, – palengvėjimo jausmą prisimena U.Rimkienė.
Dar tą pačią dieną šeima nuvyko į privačią odontologijos kliniką. „Gydytojas apžiūrėjo. Sako: duokite mergaitei obuolį ir problema bus išspręsta. Bet mes jau nebenorėjome laukti ir į tą kreivą, vos besilaikantį dantį žiūrėti. Gydytojas pasiėmė įrankius ir ištraukė vieną dantį. Kitą paliko iškristi savaime.“
Skiriasi gydymas
Odontologė protezistė Aušra Kraučelienė sako, jog išsimušus pieninį dantį, pas odontologą apsilankyti būtina, tačiau rimtesnės procedūros neatliekamos. „Dar esant pieniniams dantims, jau yra nuolatinių dantų užuomazgos. Traumos atveju pieniniai dantys nėra statomi atgal į vietą dėl nuolatinio danties užuomazgos pažeidimo tikimybės“, – sako odontologė.
Gydytojos teigimu, mažų vaikų patirtos traumos dažnai sutampa su pirmuoju apsilankymu pas odontologą: „Tuomet vaikas patiria didelį stresą, nes ir skauda, ir trauma, ir dar tas apsilankymas stresinėje situacijoje. Sunku tokiu atveju kokybiškai atlikti procedūrą. Todėl dažniausiai paliekama taip, kaip yra, laukiant, kol pasirodys nuolatinis dantukas.“
Jei dantukas neiškrenta, bet sulenda į dantenas, gydytojai taip pat nerekomenduoja liesti pieninio danties. „Šaknis pamažu nutirpsta, tuomet išdygsta nuolatinis dantukas. Tik tokiu atveju, aišku, būtina stebėti, ar nevyksta komplikacijos kaule“, – sako A.Kraučelienė.
Turime 4 valandas
Odontologės teigimu, pieninių ir nuolatinių dantų gydymas kardinaliai skiriasi. Nuolatinius dantis rekomenduojama atkurti. „Jei dantis nuskilo, reikia žiūrėti, ar baltosios danties dalies viduryje nėra raudono taškelio. Jeigu yra, vadinasi, dantis nuskeltas iki pulpos kameros, tai yra iki nervo. Tuomet svarbu skubėti. Idealiausia būtų pas odontologą patekti ir nervą specialia medžiaga padengti per artimiausias keturias valandas. Tai svarbu todėl, kad mūsų seilėse gausu apnašų bei mikroorganizmų. Užteršus nervą, kyla komplikacijų grėsmė, uždegimai“, – įspėja gydytoja A.Kraučelienė.
Net jeigu dantis nuskyla tik truputį, svarbu kuo greičiau patekti pas odontologą, kad nulūžusi dalis atsidurtų reikiamoje terpėje. „Jeigu jūs turite tą lūžgalį, ir jeigu įmanoma jį atkurti taip, kaip buvo anksčiau, nulūžusi dalis priklijuojama specialia medžiaga, išlaikant danties vientisumą. Jeigu traumos metu nulūžusi dalis yra sutrupinta, tokiu atveju trūkstamas danties fragmentas atkuriamas iš plombinės medžiagos“, – pasakoja odontologė.
Įstatyti dantį iškart
Remiantis Tarptautinės traumų asociacijos gydymo gairėmis, tėvai, darželio darbuotojai, mokytojai ir kiti asmenys, esantys šalia, skatinami iškritusį dantį grąžinti į jo vietą nieko nelaukiant. „Jeigu išnyra visas nuolatinis dantis su šaknimi ir jeigu tas dantukas švarus, neužterštas, jį reikėtų paimti už baltosios dalies ir savarankiškai įstatyti į vietą. Taip šaknis su visomis struktūromis iškart patenka į buvusią terpę“, – komentuoja gydytoja.
Prieš atliekant replantaciją rekomenduojama įsitikinti, kad iškritęs dantis yra nuolatinis. Suradus dantį, reikėtų paimti už vainiko – baltosios danties dalies, stengiantis neliesti šaknies. „Reikėtų pasistengti grąžinti dantį į padėtį alveolėje, tai yra į kaulą, kur buvo šaknis. Jei dantis nešvarus, reikėtų švelniai jį nuskalauti pienu, fiziologiniu tirpalu arba traumą patyrusio asmens seilėmis ir tuomet replantuoti į vietą alveolėje. Dantį replanatavus į jo vietą žandikaulyje, pacientas turi sukąst marlę arba nosinę, kad dantis liktų savo vietoje“, – sako A.Kraučelienė.
Jei įvykio vietoje replantuoti danties nepavyksta arba tai neįmanoma, pavyzdžiui, jei pacientas nesąmoningas, dantis turėtų būti įdėtas į transportinę terpę: „Tai turėtų būti daroma kuo greičiau, siekiant išvengti šaknies paviršiaus dehidratacijos, kuri sausoje aplinkoje prasideda vos po kelių minučių. Tinkamos terpės – pienas, seilės, fiziologinis tirpalas. Jeigu neturite nieko, geriau rinktis transportuoti dantį į odontologinės pagalbos vietą vandenyje nei sausą.“
Gydytojos teigimu, aplink šaknį esantys audiniai žūsta jau po 30 minučių: „Kuo daugiau laiko praeina, tuo replantacijos sėkmė procentiškai žemėja. Geriausia prognozė – kai pagalba suteikiama nelaimės vietoje.“
Būna ir taip
Dainininkas Deivis Norvilas:
– Prieš daug metų vieno koncerto metu, traukdamas mikrofoną iš stovo, nusimušiau priekinius dantis. Smūgis buvo geras, burnoje pajutau ne tik kraujo skonį, bet ir dantų nuotrupas. Išspjauti atskilusių dalių žiūrovų akivaizdoje nenorėjau, tai tiesiog jas prarijau ir tęsiau koncertą. Visą likusį laiką kraują teko šluostyti marškinių rankovėmis. Bet koncertą pavyko užbaigti sėkmingai.