Pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas gali būti simptomai visai ne persivalgymo, o opos, kuri įsitaisė Jūsų virškinamajame trakte ir kelia tikrą pavojų visai organizmo sveikatai. Kartais ir gyvybei.
Kur atsiranda opos?
Jautrios epitelio žaizdos – opos, atsiranda virškinamojo trakto epitelyje stemplėje, skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje. Gydytojai dažnai vartoja terminą „peptinės opos“ – tai skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.
Jei pažvelgsime į visą virškinimo procesą, matysime, kad jis nepaprastai subalansuotas. Skrandyje gaminasi ne tik virškinimo fermentas pepsinas, bet ir druskos rūgštis: jiems suskaidžius maistą yra įsiurbiamos maisto medžiagos. Skrandžio sultims lygių ir raumeningų skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelių tirpdyti neleidžia apsauginė gleivių membrana. Kai ji suirsta, tuomet susiformuoja opa.
Štai kodėl tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas ar pilvo pūtimas, gali būti ne tik ženklas, kad jūs apsinuodijote maistu, bet ir signalizuoti apie opą virškinamajame trakte. Dėl peptinės opos gali atsirasti pilvo diegliukai ar pilvo raižymas. Svarbu paminėti, jog pavalgius, skausmas laikinai aprimsta, tačiau opos yra jautrios ir trukdo virškinimui.
„Svarbu paminėti, jog pavalgius, skausmas laikinai aprimsta, tačiau opos yra jautrios ir trukdo virškinimui.“
Baisiausia yra tuomet, kai opos virškinamajame trakte pratrūksta. Pratrūkusios jos pradeda kraujuoti, sukeldamos anemiją. Retais atvejais gali nutikti ir taip, kad opos pratrūksta į pilvo ertmę. Tuomet gali atsirasti peritonitas – pilvaplėvės uždegimas.
Opos susidarymo vietai nustatyti – endoskopinis tyrimas
Endoskopinis tyrimas labai padeda diagnozuojant virškinamojo trakto opas. Būtent šio tyrimo metu, naudojant endoskopą, virškinamasis traktas yra apžiūrimas iš vidaus ir galima pastebėti visas opas.
Endoskopinis tyrimas dar kitaip yra vadinamas gastroskopija. Jis yra nemalonus, jam reikia ruoštis iš anksto. Endoskopinio tyrimo metu pacientui yra liepiama praryti vamzdelį. Lankstus, pluoštinės optikos vamzdelis pro stemplę yra įkišamas į skrandį ir dvylikapirštę žarną, tad šio vamzdelio pagalba gydytojas gali ekrane matyti, kas dedasi pas žmogų skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje.
Papildomai, jei reikia nustatyti bakterijų buvimą ar vėžį, gali būti paimtas biopsinis audinio pavyzdys.
Virškinamojo trakto opų buvimą organizme gali parodyti ne tik endoskopinis tyrimas, bet ir tam tikri simptomai, kuriuos žmogus gali nesunkiai pastebėti. Pavyzdžiui, vidinis kraujavimas, pasikeitusi išmatų spalva – jos tampa tamsiai raudonos, kraujuotos arba juodos. Jei visi šie simptomai yra ryškiai pastebimi, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Stresas sukelia opas?
Kaip ir daugelį ligų, taip ir opas, buvo manoma, kad sukelia stresas. Tačiau mokslininkai įrodė, kad dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opas sukelia bakterija, kuri vadinasi Helicobacter pylori (H. Pyroli). Kuomet ši bakterija apsigyvena žmogaus skrandžio gleivinėje, jį ją padaro daug jautresnę rūgščiai, sukelia uždegimą.
Vieni iš pagrindinių požymių būna rėmuo ir pilvo diegliukai. Gydytojas tuomet atlieka bakterijos H pylori tyrimus kraujuje. Jei bakterijų yra randama, tuomet skiriama daugiapakopis gydymas. Pacientui yra išrašoma stiprių antibiotikų ir histaminą blokuojančių vaistų, kurie sumažina rūgšties gamybą.
Kaip sau padėti ir išvengti virškinamojo trakto opų?
Peptinių opų atsiradimo galimybę galima būtų sumažinti propaguojant sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą: mažiau vartoti alkoholio, nerūkyti. Nors stresas opų ir nesukelia, tačiau verta atsiminti, kad opas stresas gali pabloginti.
Reiktų vengti kai kurių maisto produktų dažno vartojimo: pienas, aštrūs ir karšti valgiai – vieni iš jų. Stengtis maitintis reguliariai.