Negyjanti žaizda
„Gyvenau Prancūzijoje, kai ant apatinės lūpos pastebėjau žaizdelę. Iš karto nuėjau pas gydytojus. Man paskyrė cinko tepaliuką. Žaizdelė tai užsitraukdavo, tai vėl atsinaujindavo. Po metų sugrįžau į Lietuvą ir vėl kreipiausi į gydytojus. Išbandėme visus įmanomus tepalus. Buvo atlikti įvairūs tyrimai, taip pat ir biopsija. Bet vėžys tada nebuvo nustatytas“, - pasakoja dabar jau 34 metų M.Lukšaitė.
Sugrįžusi į gimtąją šalį moteris dar kartą pasirodė gydytojams Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Ją apžiūrėjusi profesorė Alina Pūrienė pacientę iš karto nusiuntė atlikti pakartotinio biopsijos tyrimo.
Tuomet Marija išgirdo diagnozę - pirmos stadijos lūpų vėžys.
„Tai įvyko likus dviem dienom iki studijų pradžios. Rugsėjo pirmąją turėjo prasidėti mano išsvajotosios prancūzų kalbos studijos. Iš pradžių gydytojai norėjo daryti operaciją. Bet, kol buvo atliekami reikiami tyrimai, vėžys perėjo į antrą lūpos pusę (iš dešinės į kairę). Gydytojai pasakė, kad reikia skubiai pradėti spindulinę terapiją“, - pasakoja moteris.
Beje, Marija sako žalingų įpročių neturėjusi - nei piktnaudžiavo alkoholiu, nei rūkė, nei narkotines medžiagas vartojo. Kodėl ji susirgo lūpų vėžiu, lieka neaišku.
Tiksinti bomba
„Spindulinis gydymas, kuris truko pusantro mėnesio, sustabdė antrąją onkologinės ligos stadiją. Tačiau lūpos viduje liko nedidelis guzelis. Gydytojai ilgai svarstė, ar jį reikia šalinti. Jaučiau, kad burnoje turiu guzelį, nors jis nebuvo skausmingas ir man netrukdė gyventi, bet, galima sakyti, buvo tiksinti bomba - negalėjai žinoti, kada taps piktybinis. Tad, po pirmos sesijos Santariškių klinikose man buvo atlikta operacija“, - pasakoja Marija.
Deja, lūpos kontūro nepavyko gražiai atkurti. Reikėjo plastikos chirurgų įsikišimo. Merginą operavo žinomas šios srities specialistas Renaldas Vaičiūnas.
„Po spindulinės terapijos dingo apatinės lūpos pigmentas. Vaizdas buvo toks, tarsi neturėčiau lūpos, o lūpdažiais nepridažysi. Taigi, profesorė Alina Pūrienė papasakojo, kad yra toks dalykas kaip permanentinis makiažas. Profesorė, kaip tikra mama sakė: „Vaikeli, tau šeimą reikės kurti, tu turi būti graži.“ Aš net nežinojau, kas yra permanentas“, - šypsosi Marija.
Nors praėjo nemažai laiko, moteris tebejaučia ligos pasekmes. Burna tapo ypač jautri. Vienas neatsargus prisilietimas gali pridaryti milžiniškos žalos. „Kadaise buvo labai populiarūs mikropluošto dantų šepetukai su plonais šereliais, kurie, kad pasiektų ir išvalytų visus kampučius burnoje, buvo nusmailinti lazeriu. Tas mikropluoštas man subadė visą gleivinę. Buvau ištinusi, net pagalvojome, kad atsinaujino liga. Pasirodo, tai buvo dantų šepetukas. Dabar naudoju elektrinį“, - pasakoja moteris.
Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. Alina Pūrienė
- Ar pacientai turi pakankamai informacijos apie lūpų vėžį?
- Žmonės yra įsitikinę, kad vėžys gali būti tik krūtyse, gimdos kaklelyje, prostatoje, žarnyne. Tačiau jis gali pasireikšti ir visoje burnoje: ar tai būtų žandikaulis, ar liežuvis, ar poliežuvinė sritis, ar dantenos. Lūpose – taip pat. Jos yra labiau matomos, todėl pastebėjus NEGYJANČIUS pakitimus, reikia tučtuojau kreiptis į gydytojus ir aiškintis, kokios yra priežastys.
Norėčiau pasakyti, kad DAUG KAS lūpomis nesirūpina. Labai dažnai pas mus, gydytojus odontologus, ateina pacientai, kurių lūpos nukramtytos, nulaižytos, išsausėjusios. Sausų lūpų vilgymas seilėmis yra nesąmoningas refleksas, kuris rodo žmogaus jautrumą, ginimąsi nuo baimių ir jaudulio. Jeigu matai, kad žmogus kalbėdamas gniaužo arba trina rankas, laižo, kandžioja lūpas, vadinasi, yra atsidūręs nemalonioje, dažniausiai stresinėje situacijoje.
Prašome ir mamų, kad jos atkreiptų dėmesį į vaikų lūpas, bandytų atpratinti nuo lūpų kandžiojimo, laižymo, ypač šaltuoju metų laiku. Jeigu nuolat traumuojate lūpas, vystosi lūpų uždegimai. Jeigu dar prisideda kiti rizikos veiksniai, veikiantys lūpų audinius, gali pradėti daugintis piktybinės ląstelės. Tiesa, lūpų vėžys nėra dažna liga.
- Kokie yra pagrindiniai lūpų vėžio rizikos veiksniai?
- Tai - nuolatinės traumos, rūkymas, UV spinduliuotė. Anksčiau tai buvo vyresnio amžiaus žmonių, dažniausiai lauko darbininkų, stiklapūčių liga. Šiuo metu ji diagnozuojama ir jaunesniems asmenims. Lūpų pažeidimų rizika padidėja ir pučiamųjų instrumentų muzikantams. Lūpų sveikatai įtakos turi ir kiti rizikos veiksniai: pavyzdžiui, jeigu žmogus rūko. Kaip žinia, rūkymas – vienas ženkliausių vėžinių ligų susiformavimo veiksnys. Jeigu žmogus dar išgeria, kramto lūpas ar jas seilina...
Kai lūpos sausos, norint jas sudrėkinti jokiu būdu negalima seilinti. Seilės sausina lūpas! Norint kad jos nebūtų sausos, reikėtų tepti įvairiais aliejiniais tepalais, pavyzdžiui, vazelinu.
Vienas pagrindinių veiksnių, kurie pažeidžia lūpas, yra ultravioletiniai spinduliai.
Žmonės vyksta į šiltuosius kraštus žiemą, kai mūsų organizmas yra miego stadijos. Nuvykę kur daug kaitrios saulės, nuo ryto iki vakaro deginasi. Žinome, kad turime apsaugoti odą nuo itin aktyvių UV spindulių, o apie lūpas jokios kalbos nėra. Taigi, jos taip pat turėtų būti apsaugomos – patepamos apsauginiu kremu arba nudažomos, lūpų dažai taip pat apsaugo nuo ultravioletinio spinduliavimo.
- Kokios gali būti užleisto lūpų vėžio pasekmės?
- Kaip ir visų onkologinių ligų lūpų vėžys taip pat turi stadijas, pradedant nuo pirmos iki ketvirtos, kada pacientų išgyvenamumas ženkliai krenta. Lūpų vėžiui gydyti reikalinga chirurginė intervencija – vadinasi, dalis lūpos bus pašalinta. Paskui reikia žiūrėti, kaip atkurti prarastus audinius. Tam taikomi sudėtingi plastinės chirurgijos metodai. Deja, visiškai atkartoti gamtos kūrybos iki šiol neįmanoma.
Kaip nekeista, maždaug aštuoniasdešimt vienu procentu vėžio atveju yra pažeidžiama ne viršutinė, o apatinė lūpa, vyrai šia onkologinė liga serga dažniau nei moterys.
Raginčiau visus, pastebėjus, kad lūpos pasidengia tarsi žvyneliais arba jeigu atsirado žaizdelių, kad ir nedidelių, bet negyjančių savaitę, dvi, tris, jau pasirodyti gydytojams.