Hemorojus – tai išangės veninių kraujagyslinių audinių išvešėjimas ir išsiplėtimas, kuris išsivysto dėl padidėjusio slėgio apatinėje tiesiosios žarnos srityje. Tikslios priežastys, sukeliančios hemorojų, deja, iki šiol nežinomos. Dažniausi ir labai nemalonūs jo simptomai – kraujavimas iš išangės, hemorojinių mazgų iškritimas, skausmas išangėje, diskomfortas, išskyros ar niežulys. Kai liga pažengia, į ankstesnę stadiją negrįžta, veikiant rizikos faktoriams hemorojus linkęs progresuoti, ir simptomai tik dažnėja.
Kaip atsiųstame pranešime spaudai pasakoja grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ pilvo chirurgas, koloproktologas, medicinos mokslų daktaras Donatas Danys, hemorojus būna lėtinis ir ūminis, išorinis ir vidinis. Klasifikuojant dažniausiai pasirenkama pagal hemorojaus laipsnį: pirmojo laipsnio, kai vidiniai mazgai nedideli; antrojo, kai mazgai tuštinantis iškrenta į išorę, bet savaime sugrįžta; trečio laipsnio, kai iškritę mazgai sugrąžinami tik ranka; ir ketvirtojo, kai hemorojaus mazgai nuolat iškritę, ir jų atgal į išangės kanalą sugrąžinti nebeįmanoma.
Detalus ištyrimas padeda efektyviau gydyti
Prieš paskiriant gydymą, pacientą būtina detaliai ištirti, todėl skiriama gydytojo proktologo konsultacija, apžiūra ir tiesiosios žarnos endoskopinis ištyrimas – anoskopija ar rektoskopija. Atmetus kitas ligas, pavyzdžiui storosios ir tiesiosios žarnos naviko tikimybę, sudaromas gydymo planas.
Gydymas gali būti konservatyvus (vaistais, žvakutėmis, keičiant mitybos ir gyvenimo būdą), dažniausiai jis pasirenkamas ankstyvose ligos stadijose.
„Kai konservatyvus gydymas nepadeda, ar hemorojaus simptomai vargina jau seniai, hemorojus yra III–IV stadijos, tada pirmas pasirinkimo būdas yra chirurginis ar invazinis. Chirurginis hemorojaus gydymas šiais laikais yra labai įvairus. Operaciniai metodai parenkami pagal hemorojinių mazgų laipsnį, simptomų sunkumą, chirurgo patirtį.
Pasaulinėje praktikoje viena iš dažniausiai naudojamų operacinių technikų – ekscizinė hemoroidektomija, vadinama auksiniu standartu dėl jos paprastumo, patikimų rezultatų ir gana mažo komplikacijų dažnio. Tačiau dėl ilgo pooperacinio laikotarpio, stipraus skausmo ir užtrukusio grįžimo prie įprastos veiklos vis ieškoma pranašesnių operacinių metodikų, galinčių pakeisti įprastą metodiką (ligasure, staplerinė). Mažesniems hemorojiniams mazgams parenkame minimaliai invazines intervencijas: lazerinę hemorojaus šalinimo operaciją ar ligavimą guminiais žiedais. Šios intervencijos padeda sumažinti pooperacinį skausmą ir gijimo trukmę“, – pasakoja gydytojas D. Danys.
Gydymas lazeriu palengvina gijimo laikotarpį
Šiuo metu Lietuvoje vienas populiariausių gydymo būdų – lazerinė hemorojaus šalinimo operacija, kuri pasižymi greitu ir neskausmingu pooperaciniu laikotarpiu bei gerais rezultatais. Tai įrodo gerosios praktikos pavyzdžiai. Šis gydymas yra pažangus, jį taikant galima išgydyti I–III laipsnio hemorojų, kombinuotai pritaikyti ir IV laipsnio hemorojų gydyti. Taikant šį metodą nepakenkiama gleivinei bei odai apie išangę, todėl pacientai greičiau grįžta prie darbinės veiklos, lyginant su tradicinėmis mazgų išpjovimo operacijomis, kai normalus gijimas trunka iki 6 savaičių. Anot D. Danio, lazerinė operacija trunka vos 15–30 minučių, priklausomai nuo atvejo sunkumo. Pacientas po jos yra stebimas dar 2–4 valandas ir po to išleidžiamas gydytis į namus.
„Geriausias būdas išvengti hemorojaus – reguliarus tuštinimasis minkštomis išmatomis, taip pat rekomenduoju formuoti tuštinimosi įpročius ir vengti ilgai sėdėti ant klozeto. Tuštintis stenkitės tuo pačiu paros metu, eikite tuštintis, kai atsiranda noras. Tualete nesistanginkite, ypač nesulaikykite kvėpavimo. Taip pat rekomenduoju koreguoti mitybą: valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, daugiau vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, tai suminkština išmatas ir padidina jų kiekį bei padeda išvengti įsitempimo ir analinio kanalo traumavimo tuštinimosi metu. Gerkite daugiau negazuotų skysčių, venkite alkoholio. Jei nesiseka suminkštinti išmatų, galima pradėti vartoti laktuliozės preparatus ar dėl mitybos korekcijos kreiptis į gydytojus dietologus“, – pagrindines taisykles primena medicinos mokslų daktaras. Taip pat, anot jo, labai svarbus ir fizinis aktyvumas. Jį reikėtų didinti, ypač, jei darbe būtina ilgai stovėti ar sėdėti.