– Kartais skelbiama, kad per dieną reikia išgerti du ar net daugiau litrų vandens. Kokią įtaką vanduo turi žmogaus organizmui ir kiek vis dėlto reikėtų jo gerti?
– Girdėjote ir skaitėte įvairių garbingų specialistų patarimų, kurie per dieną siūlo išgerti 2–3 litrus vandens. Manęs atėję ligoniai visada klausia, kiek jo iš tikrųjų gerti. Pasaulio sveikatos organizacijos fiziologai teigia, kad su šlapimu išsiskiria 1,5 l vandens, su prakaitu – 750 ml, 400 ml iškvėpuojama, 150 ml pašalinama su išmatomis. Tokiais būdais pašalinama 2,8 l vandens.
Nepamirškite, kad vis dėlto 1,5 l reikėtų išgerti po du gurkšnius, kad mes neatskiestume 20 virškinimo fermentų. Per tūkstančius metų nepasikeitėme – kaip buvo 20 pagrindinių fermentų, skaldančių baltymus, vandenį ir angliavandenius, taip ir liko.
Jei dviejų ar trijų nėra, jei fermentus atskiedžiame vandeniu, mėsgalis laksto paskui fermentą, fermentas – paskui mėsgalį ir taip nueina iki storojo žarnyno, kur maistą jau turėtų apdoroti laktobakterijos ir bifidobakterijos, o ne puvimo bakterijos. Jos nesupranta, koks čia produktas atėjo – nei fermentų apvirškintas, nei neapvirškintas.
Užgesiname aktyvų skrandžio darbą. Druskos rūgšties blokavimas, įvairių preparatų vartojimas nesuteikia galimybių suskaidyti riebalus.
Skrandžio dugno uždegimą galima išgydyti su paprastos sidabražolės nuoviru. Tegu žmogus kas valandą gurkšnoją sidabražolės nuovirą ir nebus druskos rūgšties pertekliaus, nebus erzinamas stemplės ir dvylikapirštės raukas.
Kiekvienam žmogui gyvybiškai reikia 1–1,5 l vandens. Atsiminkite, kad žmogų sudaro 65–70 proc. vandens. Jei kaltinate savo organizmą ir manote, kad blogas imunitetas leido atsirasti ir klestėti vėžiui, supraskite, kad imuninė sistema ir kitos priešvėžinės sistemos, tarp jų ir vitaminai, negalėjo tinkamai dirbti su pakitusiais genais. Kitaip imuninė sistema būtų juos sunaikinusi.
Skaitydamas dažno ligonio, kuris išgeria iki litro vandens papildomai, dokumentus, matau, kad limfmazgiuose vyksta reaktyvūs procesai. Ką tai reiškia? Vėžinė ląstelė jau buvo atbėgusi į limfmazgį, bet dėl reikiamo vitaminų, vandens, baltymų, riebalų kiekio vartojimo imuninė sistema yra gera, todėl vėžines ląsteles jau sunaikino.
– Kaip patartumėte stiprinti imuninę sistemą?
– Vadovaujantis Kanados, Amerikos mokslininkais, kurių šalyse rimti institutai dirba dešimtis metų, vitaminų kiekis svarbus. [...] Jie – natūralios erdvinės sandaros – iš paprasto kopūsto, iš svogūno, morkos, česnako, banano. Jei dar tyrę padarysime, susmulkinsime, perlaušime ląstelę.
Mes valgome, šlamščiame, žiaumojame įvairiai. Stebiu žmones, kaip jie valgo įvairias lapines daržoves, salotas, bet tokiu būdu perlaužiame tik vieną šimtąją dalį ląstelių, iš ląstelės neišlaisviname vitaminų. Žinokime ir atsiminkime – mes nepasikeitėme. Natūralios erdvinės sandaros vitaminai tiesiogiai dalyvauja apykaitos reakcijose, audinių ląstelių tvarkingoje apykaitoje, funkcionavime ir atsinaujiname.
Mes be vitaminų – kaip mašina be tepalo. Kiek ilgai mašina važiuos be tepalo? Taip, tuoj pat „užkals“, liaudiškai šnekant. Didžiulis prašymas – iš paprasčiausių daržovių ir vaisių išgaukime vitaminus. Nebijokime laikyti uogas šaldikliuose. Gerbiamos moterys, kurios persirgote krūtų navikais, kurioms pašalinta gimda, kiaušidės, kolegos iš tikrai rimtų institutų prašo – suvalgykite dešimt uogų per dieną.
Nevenkite mėgstamų uogų dėti į šaldytuvą, o jų rūgimą, puvimą stabdykite rudu cukrumi, medumi. Kiekvienuose padoriuose namuose turi būti šaldymo kamera, kurioje privalo būti uogų.
Kokios tos uogos? Labai paprastos: braškės, avietės, juodieji serbentai, agrastai, kurie labai turi daug pektino. Jei gydytojas paskyrė antibiotikus, visada papildomai nusipirkite vitaminų ir vartokite agrastus. Organizme antibiotikai su kepenų tulžies rūgštimi išsiskiria į dvylikapirštę žarną ir čia, plonajame žarnyne, turi budėti pektinai. Jų gali suteikti keptas obuolys arba agrastas. Pektinai suriša agresyvias medžiagas ir pašalina su fekalijomis, o ne leidžia antrą kartą įsisiurbti į organizmą storajame žarnyne.
– Žmonės dažnai klausia, kodėl ima daugintis vėžinės ląstelės? Kas tam turi įtakos?
– Venkime uždegimų, stresų. Tiek uždegimą, tiek stresą lydi 14 naujų medžiagų, kurios ardo fermentus, vitaminus, ląsteles, jų apdangalus. To nežinojome, kai mokėmės jaunystėje. Dabar žinome.
Supraskite, jei su žmona ar bendradarbiu riejatės valandą, paskui šešias ar septynias valandas imuninė sistema nepajėgi sudoroti medžiagų, atsiradusių dėl streso. Tas medžiagas neutralizuoja kepenys ir imunitetas. Tų medžiagų kiekiai nedideli, bet jie – kaip šaukštas deguto medaus statinėje. Tai vadinamieji laisvieji radikalai, kurie plėšo elektronus, juos atima. Laisvieji radikalai – vagis. Širdį, kepenis, smegenis ypač, centrinę nervų sistemą apvagia.
Pirmiausia paisykime savo skonio, norų – nemėgstamų derinių nevartokime. Jei jus pykina nuo raugintų kopūstų, jų ir nevartokite – vartokite žalius. Į žalumynų nemalonę papuola daigintų grūdų želmenys ir sultys. Kaip čia yra? Šimtai moterų ėjo myriop, o atėjusios pas mane pasakė – gėriau po stiklinę daigintų želmenų sulčių tris kartus [per dieną – LRT.lt]. Pradėjau teirautis universitetuose mokslininkų, kodėl taip yra.
Pasirodo, daigintuose grūduose, jų želmenyse ir sultyse yra vėžį skatinančio giberelino. Daigintų grūdų sultys nėra visiškai blogos, tačiau, kaip šiuo metu teigia Japonijos mokslininkai, – teigiamas priešvėžinis poveikis yra tada, kai jos geriamos be galo mažomis dozėmis. Tad pasitvirtina visame Žemės rutulyje dešimt tūkstančių metų žinoma taisyklė – mažomis dozėmis daugybė medžiagų yra vaistas, didelėmis – nuodas. Jei labai norite, leidžiama gerti tik tris šaukštus per dieną. Tiek šiandieną mokslininkų žinoma ir nustatyta.
– Dažnai priešvėžinės profilaktikos rekomendacijose minimi karotinoidai. Kaip jų gauti, su kokiu maistu?
– Karotinoidai gaunami iš morkų, pomidorų ir tirpsta tik riebaluose. Prieš pat naudojimą ar prieš gamindami padažą, pakepkite pomidorus mėgstamame aliejuje. Ištirpinkite pomidoruose esantį likopeną riebale, o paskui padarykite padažą.
Dabar geriame vien morkų sultis. Būdamas biologas, medikas, turėdamas šiek tiek vaistininko išminties, sakau – tai morkų nuoplovos. Nebūkime gatvių prekeivių propagandos vergai. Morkų sultis gerkime, o morkų tarkius, kuriuose yra 20 karotenoidų, ištirpinkime riebaluose. Iš morkų vaikučiams padarykite omletų, kotletukų ir juos iškepkite gana gausiame riebalų kiekyje. Paskui tuos riebalus naudokite padažams. Juose bus ištirpusių karotenoidų. Nebijokite karotenoidų pertekliaus.
O pomidorus taip pat galima truputį pakaitinti ir dėti į sriubas. Liukopenas ištirpsta, jei tame pačiame vandenyje verdate kauliukus, sprandinę, kalakutą ar vištą. Tame vandenyje bus riebalų molekulių. Taip pat galima daryti tyrelę.
– Kaip galėtumėte pakomentuoti pasakojamas istorijas, kad, diagnozavus piktybines ligas, žmonės atsisako mėsos?
– Organizme buvus onkologiniam procesui, patiekalus gaminkite tik iš sumaltos mėsos: kukulius, kotletus, dešreles, netikrus zuikius. Vyrams, kurie išvažiuoja į tolimus reisus, reikia parūpinti smulkaus malimo dešrų, kad jos žarnyne būtų suvirškintos. Nesuvirškinta mėsa pūva, ją toliau apdoroja puvimo bakterijos, o puvimo produktai yra baisesni už kancerogenus.
Jei jums dujos išsiskiria 4–5 kartus per valandą, tai ženklas, kad burną reikia skalauti pelynų arbata [...] ir po valgio vartoti laktobakterijas, bifidobakterijas ir kitus fermentų turinčius preparatus. Nebijokite paskalauti burnos pelynų arbata. Pelynų, kiaulpienių, pupalaiškių kartumynai paskatina virškinimo fermentų išskyrimą tiek, kiek reikia, kad būtų suvirškintas suvalgytas maistas. Nebūtina karčių arbatų gerti. Dar, jei jus, liaudiškai šnekant, „ėda rėmuo“, negerkite jokių kartumynų, nes jie tik erzins skrandžio dugno gleivinės uždegimą.