Ko gero būtent dėl to daug kas bijo bet kokių pigmentinių dėmių ant kūno. Kaip bebūtų keista, bet apgamas (moksliškai – nevus) iki šiol laikomas gamtos paslaptimi. Shape.com apžvelgia ekspertų nuomonę apie tai, kaip atsiranda apgamai ir kokias atvejais reikia juos šalinti.
Tokie skirtingi
Kiekvienas apgamas yra sankaupa ląstelių, kuriose vyrauja melanocitai, atsakingi už žmogaus odos pigmentą. Apgamai būna įvairių spalvų: pilkos, rudos, juodos, kūno spalvos, šiek tiek rožinės. Kai kurie jų visai nepastebimi. Pavojingiausi, specialistų nuomone, yra juodi apgamai ir įgimti dideli apgamai. Juos rekomenduojama šalinti chirurginiu būdu.
Daug kas painioja paprastus ir įgimtus apgamus. Šie odos dariniai skiriasi pagal ląstelių sudėtį. Reikia atminti, kad ir vienus, ir kitus reikia nuolat stebėti visą gyvenimą, ir pastebėjus bet kokius pokyčius, iškart kreiptis į specialistus.
Kartais ant apgamų išdygsta plaukeliai – tai nėra blogas ženklas, tačiau daug kam trukdo estetiškai. Gydytojai dermatologai nepataria pešioti plaukelių iš apgamo, nes dėl nuolatinio traumavimo jis gali pradėti kisti. Jei šalinsite plaukelius nuo paviršiuje esančio apgamo, tai neturėtų sukelti neigiamų pasekmių, bet įvertinti apgamo būklę ir gresiančią riziką gali tik specialistas. Jei nevusas su plaukeliais yra atvirame kūno plote ir sukelia diskomfortą, jį reikia arba pašalinti, arba trukdančius plaukelius reguliariai nukirpti.
Kaip teigia kai kurie mokslininkai, apgamai ant žmogaus kūno atsiranda ne šiaip sau, ir gali daug ką pasakyti apie mus. Pavyzdžiui, tikima, kad ant nugaros esantys apgamai liudija apie atvirumą, dosnumą, ant lūpų – apie jausmingumą ir neeilinę asmenybę. Ant nosies apgamų turi sėkmės kūdikiai, ant kaklo – potencialūs turtuoliai.
Be pavojaus gyvybei
Nereikia nerimauti dėl visų apgamų. Nevusai visiškai nepavojingi, jei jie yra lygūs ir plokšti, jų spalva tolygi ir nekinta. Auga tokie apgamai labai lėtai (arba visai neauga). Tačiau net jei ilgainiui apgamas padidėjo arba tapo iškilęs, taip pat neverta nerimauti – tai normalus procesas, nereiškiantis nieko blogo. Nerimauti reikia, jei nevusas labai staigiai padidėjo, pakeitė spalvą arba atsirado įtrūkimų, taip pat jei jis ėmė kraujuoti. Akivaizdus pakitusio apgamo požymis yra atsiradęs niežulys ir skausmas.
Naujagimiai apgamų dažniausiai neturi. Pirmieji nevusai atsiranda apie šeštą mėnesį, o iki 20–25 metų jų skaičius išauga. Po šio amžiaus naujų apgamų skaičius mažėja, o esami apgamai po 50-ies metų išblunka.
Melanoma
Yra tikimybė, kad su laiku kai kurie apgamai gali peraugti į melanomą (piktybinį naviką). Tačiau taip nutinka gana retai. Specialistai tvirtina, kad šį procesą gali paskatinti apgamų traumos, ultravioletiniai spinduliai, hormoniniai organizmo sutrikimai. Tik 40–50 proc. piktybinių navikų išsivysto iš pigmentinių apgamų ląstelių. Apgamą, esantį tokioje vietoj, kurioje jis gali būti traumuotas (kaklas, krūtinė, kojų padai, delnai, talija) rekomenduojama šalinti. Jei apgamą pažeidėte, nedelsdami kreipkitės į gydytoją onkologą.
Pašalinti viską, kas nereikalinga
Gydytojai suteikia garantiją, kad profesionaliai pašalinus pavojingą nevusą, pasveikstama ir užkertamas kelias melanomai. Egzistuoja įvairūs apgamų šalinimo metodai: nuo lazerio ir elektrokoaguliacijos iki radijo bangų. Optimaliausią variantą padės pasirinkti specialistas, kuris būtinai atsižvelgs ir į estetinę pusę. Visos operacijos ant veido ir kaklo užbaigiamos susiuvant nepastebima siūle plonu siūlu.
Gali kilti logiškas klausimas: ar nereikėtų profilaktiškai pašalinti visų apgamų? Vargu ar tai įmanoma, juk ant kiekvieno žmogaus kūno priskaičiuojama ne viena dešimtis apgamų. Ir ne tik dėl to. Pašalinus visus esamus apgamus, pašalinama esamų apgamų pakitimo rizika, bet neužkertamas kelias naujų apgamų, įskaitant ir melanomą, atsiradimui. Todėl patariama šalinti tik tuos apgamus, kurie gali pakisti, o likusius stebėti su gydytoju.
Paradoksas?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis:
1. Saikingos ultravioletinių spindulių dozės užkerta kelią melanomos atsiradimui.
2. Europoje sergamumas melanoma gerokai didesnis šiauriniuose regionuose, kur aktyvi saulė nėra dažna viešnia.
3. Melanoma dažniausiai diagnozuojama asmenims, kurių aukštas socialinis ir ekonominis statusas.
4. Melanomos atsiradimo rizika smarkiai išauga 30–39 m. asmenų grupėje.
Utravioletinių spindulių poveikis
Ar ultravioletiniai spinduliai turi poveikį melanomos atsiradimui? Gydytojų nuomonės šiuo klausimu nesutampa. Tačiau faktas, kad piktybiniai dariniai daug dažniau atsiranda atvirose kūno vietose, kurios gauna daug saulės. Rekomenduojama apsaugoti odą nuo nepalankaus ultravioletinių spindulių poveikio. Rinkitės apsauginę priemonę nuo saulės pagal savo odos fototipą. Tiems asmenims, kurie turi daug apgamų, ir kurių oda šviesi, reikia naudoti maksimalią apsaugą nuo UVB ir nuo UVA spindulių.
Specialistai iš Masačusetso mokslo centro iš apgamų augina kamienines ląsteles! Šis procesas trunka dešimt parų. Statistiniai Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys liudija, kad melanoma pasitaiko 10 kartų rečiau, nei kitos odos vėžio rūšys. Europos šalyse kasmet iš 100 tūkst. gyventojų suserga 4–6 žmonės.