Visiškai sveikas žmogus nejaučia, koks yra skrandžio rūgštingumas lygiai taip pat, kaip nejaučia, jog turi skrandį, kuris gamina skrandžio rūgštį, tam, kad būtų virškinamas suvalgytas maistas.
Nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje jau yra neigiamo rūgšties poveikio rezultatas, galintis turėti nemalonių pasekmių.
Padidėjusį rūgštingumą gali iššaukti greitas kasdienybės tempas, gyvenimo būdas, netinkama dieta. „Rėmens ėdimu“ dažniausiai skundžiasi tie asmenys, kurie valgo paskubomis, neturi reguliaraus mitybos grafiko, vartoja sausą maistą, daro ilgas pertraukos tarp pusryčių, pietų ir vakarienės arba iš viso valgo tik dukart per dieną. Be to, rūgštingumas didėja vartojant daug konservuotų produktų, pusfabrikačių ir per mažai baltymingų produktų, vaisių, daržovių, natūralių sulčių.
Negalavimui įtakos turi ir dvasinė žmogaus pusiausvyra. Nuolatinis stresas darbe, alkoholio vartojimas, cigaretės taip pat didina rūgštingumą, o neretai tampa ir prasidėjusio gastrito priežastimi. Taigi nenuostabu, jog kuo toliau, tuo dažniau skrandžio negalavimais ima skųstis vis jaunesni žmonės.
Laimė, nemalonaus gyvenimo palydovo, kylančios rūgšties, visai nesunku išvengti, jei tai nėra tapę lėtiniu susirgimu. Žinoma, tiksliausiai sveikatos būklę galite įvertinti ne patys, bet jūsų gydytojas, kuris, esant ligai, paskirs tinkamiausią gydymo kursą.
Ir vis dėlto, jei neturite lėtinių negalavimų, tačiau kartais skrandyje kyla nemalonus jausmas, ligoms galima užbėgti už akių.
Medikai rekomenduoja keisti gyvenimo būdą ir susitvarkyti chaotišką mitybą. Visų pirma, reikės atrasti dvasinę pusiausvyrą, be to, dienos metu reguliariai valgyti bent penkis kartus per dieną. Taip patariama į dietą įtraukti kuo įvairesnių natūralių, šviežių ir maistingų produktų, turinčių daug baltymų, vaisių, daržovių, natūralių sulčių.
Gydytojai pataria nepersivalgyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, stipria kava ir arbata, atsisakyti riebių ir riebaluose virtų produktų. Vietoje jų geriau rinktis garuose virtą liesą mėsą ar žuvį, kuriose nestinga baltymų, gerti pieno. Privalu atsisakyti sūrių, marinuotų, rūkytų valgių, tačiau šiek tiek druskos vartoti būtina. Dietologai taip pat siūlo bent du kartus per parą valgyti sriubos. Labai svarbu neprivalgyti prieš miegą.
Jeigu graužia rėmuo, negalima vilkėti labai ankštų drabužių, suveržti liemenį diržu ar korsetu. Be to, pavalgius nerekomenduojama lankstytis, kilnoti sunkių daiktų (moterims nepatariama nešti daugiau negu 10 kg sveriančių daiktų) ir jokiu būdu negalima gulėti.
Be to, svarbų vaidmenį mityboje vaidinantis vanduo irgi gali teigiamai paveikti skrandį. Klinikinių tyrimų metu įrodyta, jog tam tikros rūšies mineralinis vanduo ne tik naudingas dėl jame ištirpusių organizmui būtinų mikroelementų, bet ir dėl to, kad mažina skrandžio rūgščių sekreciją.
Tačiau tokiu poveikiu pasižymi tik bikarbonatų turintis mineralinis vanduo. Jis padidina skrandžio pH, vadinasi, sumažina rūgštingumą. Taip pat tokios sudėties vanduo gerina skrandžio evakuaciją (išsituštinimą) ir taip sumažina pilnumo jausmą, teigiamai veikia skrandžio motoriką bei visą virškinimo sistemą – gerina žarnų sekrecinę ir motorinę funkcijas, padeda įsisavinti mikro ir makroelementus.
Bikarbonatiniai natūralūs mineraliniai vandenys, skatina skrandžio sulčių gamybą, gerina virškinimą, mažina rūgštingumą. Vieni iš geriausiai žinomų bikarbonatinių vandenų pasaulyje yra šie: „Borjomi“ (Gruzija, 3880 mg bikarbonatų litre), „Gerolsteiners“ (Vokietija, 1815 mg bikarbonatų litre), „Campilho“ (Portugalija, 1479 mg bikarbonatų litre).
Pasak gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, bikarbonatai vandenyje taip pat pagerina mineralinių medžiagų pasisavinimą,, papildomos organizmo kalcio, fosforo, magnio, kalio, natrio ir chloro, geležies, jodo, fluoro, atsargos.