To klausiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojo Gedimino Urbono.
– Pavasarį padaugėja kosinčių, sloguojančių žmonių. Su kuo tai susiję?
– Visi šie susirgimai susiję su virusų plitimu. Virusų yra daug ir įvairių, gali plisti vienos padermės virusas, o po kelių savaičių – jau kitos.
– Ar peršalimui turi įtakos oro permainos, ar mūsų nemokėjimas tinkamai apsirengti? Galbūt per anksti padedame į šalį šiltus drabužius?
– Orų permainos turi įtakos. Peršalimo sezonas Lietuvoje ilgas dėl klimato sąlygų, jis prasideda rugsėjo pabaigoje–spalį, atvėsus orui, ir trunka iki pat balandžio. Pačios palankiausios sąlygos virusams plisti, kai žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, mažiau būna lauke, kai oras drėgnas, jo temperatūra šiek tiek aukščiau nulio.
Tinkama apranga labai svarbi. Kai žmogus sušąla, sutrinka gynybiniai organizmo mechanizmai, tampa imlesnis virusams, neapsigina. Tačiau kad atsirastų sloga ir kosulys, reikia infekcijos substrato, su kuriuo mes susiduriame aplinkoje.
– Kaip atskirti, kada yra tiesiog peršalimas, o kada užpuolė virusas?
– Visas virusines infekcijas mes vadiname peršalimu. Virusų daug, jie vienas po kito gali plisti, todėl gydytojai ir neišskiria, koks konkrečiai virusas tuo metu vyrauja, nebent moksliniais tikslais.
Įprastoje klinikinėje praktikoje neturime galimybių nustatyti konkretaus peršalimo simptomus sukėlusio viruso. Tai brangu ir nėra klinikinės naudos, nes gydymas nuo to nesikeičia. Gydytojai diagnozuoja virusinę infekciją, kurios sukėlėjas nepatikslintas. Pagal medicinos literatūrą diagnozė taip ir vadinasi – paprastas peršalimas arba ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, tarp šių terminų galima dėti lygybės ženklą.
– Ką rodo praktika: ar pavasarį Jūsų kabinete dažniau lankosi sergantys vaikai, ar suaugusieji?
– Vaikai iki septynerių metų yra imlesni virusinėms infekcijoms, palyginti su suaugusiaisiais ir paaugliais, nes jų imunitetas nėra visiškai susiformavęs. Simptomai, kurie suaugusiųjų labai nevargina, pavyzdžiui, paprasta sloga, vaikams dažnai pasireiškia audringiau, kartais ir aukšta temperatūra, kosuliu ir panašiai.
– Ar peršalimui būdinga temperatūra? Ar reikia ją numušti vaistais?
– Pagal Lietuvos gydytojų rekomendacijas – temperatūra klinikine problema tampa tada, kai pakyla per 38 °C. Temperatūros iki 38 °C mažinti vaistais nereikėtų. Temperatūra – vienas iš organizmo gynybinių mechanizmų, nes aukštesnėje temperatūroje virusai žūsta – tai yra natūrali organizmo reakcija. Yra nuomonių, kad jei padidėjusią kūno temperatūrą pacientas toleruoja gerai, jos mažinti apskritai nereikia. Profilaktiškai duoti vaistų nuo temperatūros jokiu būdu nerekomenduočiau.
– Ar gali komplikuotis pavasarinis peršalimas?
– Peršalimas gali komplikuotis į ūminį bronchitą, plaučių uždegimą. Jei yra didesnis nosies užgulimas, liga gali komplikuotis į ausų uždegimą ar ūminį sinusitą. Tos komplikacijos nėra retos ir reikėtų stengtis jų išvengti.
– Kaip gydytis peršalus? Ar reikia gulėti lovoje, ar galima dirbti įprastus darbus?
– Jei pacientas serga rimčiau, karščiuoja, rekomenduočiau bent keletą dienų pabūti namuose, gerai išvėdintose patalpose, neiti į kolektyvą.
– Ar įmanoma užkirsti kelią ligai, pajutus pirmuosius simptomus – gerklės perštėjimą, burnos skausmą?
– Deja, nėra stebuklingos piliulės, kurią išgėrę tuoj pat pasveiktumėte. Ligos eiga priklauso nuo to, su kokiu virusu žmogus susidūrė, kiek jis piktas, kokius organus pažeis – nosį, plaučius ar bronchus. Svarbus ir žmogaus imunitetas.
– Kaip sustiprinti imunitetą?
– Mokslo įrodytų galimybių nėra tiek daug, kiek norų. Organizmo grūdinimas, bendra gera fizinė sveikata, buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas stiprina imunitetą. Užsigrūdinę žmonės serga ir rečiau, ir lengviau.
Įrodyta, kad vitaminas C, ežiuolių preparatai, kurių vaistinėse yra įvairiais pavadinimais, vartojami profilaktiškai, padeda stiprinti sveikatą. Bet nėra vieno vaisto, kurį išgersite, pajutę pirmuosius simptomus, ir nebesirgsite.
– Ar pastebite, kad ir nuo nuotaikos priklauso galimybės kovoti su peršalimu? Jei žmogus labai pavargęs, gal jis nesąmoningai suserga, kad pagulėtų lovoje.
– Aišku, nuotaika yra labai svarbi, bet ne dėl jos mes susergame arba ne. Visi esame skirtingi, nevienodai suvokiame ir interpretuojame savo pojūčius. Juk vieni vaikai, susimušę koją, bėga pas mamą ir verkia pusę dienos, o kiti nekreipia dėmesio į nubrozdinimus ir žaidžia toliau. Tas pats ir su suaugusiųjų pojūčiais. Vieniems tam tikras pojūtis sukelia labai didelį diskomfortą, jiems reikia gydytojų patarimo, o kiti nekreipia dėmesio ir dirba toliau.
Emocinė būklė svarbi ne objektyviai ligos eigai, nuo jos priklauso pojūčiai, jautrumas, reakcija į ligą. Jei žmogus pavargęs, turi problemų šeimoje, darbe, tai peršalimas jį daug labiau erzina ir sukelia didesnį diskomfortą negu pacientui, kurio gyvenime vyrauja pusiausvyra.
– Ar peršalimą galima sieti su vitaminų trūkumu?
– Taip, yra įrodymų, kad trūkstant kai kurių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino D, dažniau sergama peršalimu.
– Kaip gydotės Jūs: ar geriate arbatą su medumi?
– Medaus nemėgstu, tad geriu arbatą be jo. Bet kitiems labai rekomenduoju. Liepžiedžių, čiobrelių arbatos, citrinos, česnakai – pagrindinės gydymo priemonės, matau didelę liaudies medicinos prasmę. Susirgus paprastu peršalimu nereikėtų iš karto griebtis cheminių medžiagų.
– Jūs abu su žmona Audrone Urboniene dirbate gydytojais, darbų grafikas labai įtemptas, bet randate laiko ir kelionėms. Ar mėgstate aktyvų poilsį?
– Labai patinka aktyvus poilsis. Kasmet savaitę slidinėjame, vasarą važinėjame dviračiais. Džiaugiamės tvarkomais Kauno dviračių takais. Bent du kartus per savaitę lankomės sporto klube. Mėgstame žygius pėsčiomis – ir kalnuose, ir vasarą Lietuvoje. Jei leidžia oras, kiekvieną vakarą nueinu bent keturis kilometrus su savo augintine zanenhundų veislės kalyte.