Didžiausią apšvitą gauname iš gamtoje esančių spinduliuotės šaltinių, o vienas jų – radono dujos. Pasak Radiacinės saugos centro vadovo Albino Mastausko, pavojingiausia, kad šios dujos glūdi grunte ir per nesandarius namo pamatus kaupiasi namuose bei gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų. Tiesa, to galima išvengti, tik retas žino, kaip.
Sveikatai pavojingo radono tyrimai Lietuvoje atliekami maždaug du dešimtmečius. Tačiau, pasak Radiacinės saugos centro vadovo Albino Mastausko, dar mažai kas žino apie šį pavojingą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį.
„Pastaruosius kelis dešimtmečius radonas įvardinamas kaip viena sudėtingiausių problemų pasaulyje. Pirmiausia tai gana naujas faktorius, kurį pradėta vertinti tik bandant nustatyti priežastis, kas turi įtakos augantiems plaučių vėžio atvejams tarp dirbančiųjų urano kasyklose. Atlikus išsamius tyrimus paaiškėjo, kad radonas yra viena pagrindinių priežasčių“, – sako A. Mastauskas.
Kiek tai aktualu Lietuvai? Mes juk neturime kasyklų... „Pradėkime nuo to, kad žmonės yra nuolat veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia įvairūs šaltiniai – kosminė spinduliuotė, taip pat žmonės yra veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės diagnozuojant arba gydant tam tikras ligas.
Be to, radionuklidų yra grunte, maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose. Radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į pastatų vidų iš žemės gelmių, – radioaktyvūs šaltiniai, apie kuriuos nė nesusimąstome“, – vardina A. Mastauskas.
Tiesa, Radiacinės saugos centro vadovas ramina, kad panikuoti nereikia – situacija kontroliuojama. Tačiau visuomenė turi žinoti apie galimus pavojus ir kaip jų išvengti. „Radono dujos, esančios žemėje, gali kauptis uždarose patalpos. Tai tampa gana aktualia problema Lietuvoje atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui. Tuomet patalpas vėdiname rečiau, o radonas kaupiasi sparčiai, dėl to didėja įvairiausių sveikatos sutrikimų, net plaučių vėžio rizika“, – sako A. Mastauskas.
Plaučių vėžio priežastis
Pasak medikų, plaučių vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių navikų. Ši liga – itin klastinga ir neretai diagnozuojama per vėlai. Kaip vienas pagrindinių ligos rizikos veiksnių įvardijamas rūkymas, o antrasis turbūt daugelio nuostabai – radonas. Radiacinės saugos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje nuo plaučių vėžio, kurį sukelia radonas, miršta apie 150 žmonių. Tai apie dešimtadalis visų Lietuvos gyventojų, mirštančių nuo šios onkologinės ligos.
„Radiacinės saugos požiūriu nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės nėra. Kuo ji didesnė, tuo didesnė yra rizika žmogaus sveikatai. Spinduliuotė pažeidžia ląsteles, o šios arba atkuriamos, arba pakinta, arba žūva. Apšvita privalo būti įvertinta, ir ne atskirais fragmentais, o kiek žmogus jos gauna iš viso.
Radonas į organizmą patenka žmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių. Po ilgesnio laiko gali susiformuoti plaučių vėžys“, – sako A. Mastauskas.
Pasak specialistų, didžiausią dozę radono žmogus dažniausiai gauna būdamas patalpose, kuriose šios radioaktyvios bespalvės ir bekvapės dujos kaupiasi. Lietuvoje pagrindinis jų šaltinis yra gruntas. Kyla klausiamas, kaip gi tuomet nuo radono apsisaugoti?
Trys aspektai
Pasak specialistų, norint kiek įmanoma labiau sumažinti radono kiekius, būtina atkreipti dėmesį kelis aspektus. Radonas kaupiasi dirvožemyje, statybinėse medžiagose bei vandenyje. Pirmosios dvi vietos, pasak specialistų, yra svarbiausios, todėl tinkamas būsto pasirinkimas ir jo statyba ar renovavimas yra labai svarbūs.
Radiacinės saugos centro direktoriaus teigimu, pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar sklypas, kuriame planuojama namo statyba, yra rizikos zonoje ar ne. Tam Radiacinės saugos centro internetinėje svetainėje galima rasti žemėlapį, kuris nuolat papildomas.
A.Mastauskas pabrėžia, jog svarbu, kad namo pamatai, net ir statant ne rizikos zonoje, būtų hermetiški, tuomet dujos iš grunto nesiskverbs į patalpas. Taip pat reikėtų ir išmatuoti pavojingųjų dujų kiekį.
Lietuvoje radono kiekio vidurkis yra 70 bekerelių kubiniame metre (Bq/m³). Gyventojams derėtų sureaguoti, aiškintis priežastis ir bandyti jį sumažinti, kai radono kiekis pastate siekia 200 Bq/m³ ar daugiau. Radiacijos saugos centro skaičiavimu, tokių pastatų Lietuvoje gali būti apie 7 procentus, įskaitant ir individualius namus. Daugiabučiuose rizika yra mažesnė.
„Rizikingiausias yra pirmas aukštas ir patalpos, kurios yra po žeme. Kuo aukščiau, tuo rizika mažesnė. Žmonės, kurie statosi individualius namus, pirmiausia turėtų įvertinti, ar teritorija nėra rizikingoje zonoje. Svarbu, jog pastatų projektai būtų parengti tinkamai: užtikrinti sandarūs pamatai, kad oras iš grunto nepatektų į gyvenamąsias patalpas. Taip pat turi būti įrengtos atitinkamos ventiliacinės sistemos, nes sudėjus sandarius langus, automatiškai padidėja radono koncentracija“, – vardina A. Mastauskas.
Du atvejai
Į patalpas radono gali patekti ne tik iš grunto, bet ir iš statybinių medžiagų. Perkant statybines medžiagas, gyventojai turėtų prašyti sertifikatų, kad jos atitinka reikalavimus tiek pagal radiologiją, tiek pagal chemiją.
„Tokių statybinių medžiagų kaip granito, marmuro ar kitų koncentruotų medžiagų spinduliuotė yra didesnė.Tad jas reikėtų naudoti tik tose patalpose, kur gyventojai būna trumpesnį laiką“, – pataria A. Mastauskas.
Pasak Radiacinės saugos centro specialistų, Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus buvo nustatyti du atvejai, Ukmergėje ir Panevėžyje, kai radono kiekis gyvenamosiose patalpose viršijo 1 tūkst. Bq/m³.
„Su radono padidėjimo problema dažnai susiduriame renovuotose namuose. Naujos statybos namuose yra įrengiama atitinkama ventiliacija, o dauguma senųjų namų to neturi. Pakeitus langus sandariais, butas tampa tarsi užblokuojamas, todėl radono koncentracija didėja.
Vadinasi, reikia geros ventiliacinės sistemos. Žinoma, tai papildomos išlaidos, bet manau, kad kiekvienas turėtume žinoti, kokia yra situacija gyvenamosiose ar darbo patalpose bei įvairiose įstaigose“, – sako A. Mastauskas.
Tarp kitko
Nuo 1995 metų Lietuvoje atliekami plataus masto radono, besikaupiančio patalpose, tyrimai. Pirmieji matavimai buvo pradėti gavus Švedijos Vyriausybės paramą. Per laikotarpį, kai vykdomi minėti tyrimai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūrą, finansavo kelias specialias programas.
Jų tikslas buvo ne tik įvertinti radono kiekius patalpose, identifikuoti galimas didesnės radono rizikos teritorijas (ypatingas dėmesys buvo skirtas karstiniam Šiaurės Lietuvos regionui), bet tiek visuomenei, tiek asmenims, įgaliotiems priimti sprendimus dėl radono pavojingumo, pateikti informaciją, kad būtų imamasi atitinkamų veiksmų.
Nacionalinių radono tyrimų programų tikslas – teikti gyventojams rekomendacijas, kaip sumažinti apšvitą ne tik vietose, kuriose identifikuojami didesni radono aktyvumai, bet ir nustatyti mažesnius leistinus radono lygius visiems gyventojams; įvesti reikalavimus statybinėms medžiagoms. Įgyvendinus programas buvo nustatyti nacionaliniai radono patalpose bei geriamajame vandenyje leistinieji lygiai, įteisinti higienos normoje.