„Jei burnos skalavimo skystis naudojamas ne taip, kaip reikia, kai kurie jame esantys ingredientai gali neigiamai veikti dantis ir dantenas“, – sako Niukaslo universiteto restauracinės odontologijos profesorius Robinas Seymouras.
Daugelyje burnos skalavimo skysčių yra alkoholio. Tyrimai parodė, kad kartais jis sudaro net 26 proc. produkto. Jis reikalingas tam, kad kiti ingredientai, tokie kaip mentolis, eukaliptolis ir timolis, galėtų prasiskverbti pro akmenis ir juos tirpdyti.
„Tačiau alkoholis sunaikina į gleives panašų apsauginį sluoksnį, kuris palaiko drėgmę, ir išsausina burną. Dėl to iš jos gali pradėti sklisti blogas kvapas, atsirasti nemalonus gėlimo pojūtis“, – sako R. Seymour.
Burnos skalavimo skysčiai su alkoholiu taip pat gali būti susiję su padidėjusia burnos vėžio rizika. 2009 m. Australijos stomatologų žurnale publikuotame straipsnyje mokslininkai teigė, kad skalavimo skystyje esantis etanolis (alkoholis) leido vėžį sukeliančioms medžiagoms, tokioms kaip nikotinas, lengviau prasiskverbti į burnos gleivinę. Burnai gali kenkti ir toksiškas alkoholio skilimo produktas acetaldehidas.
Kai kurie dantų pastos ingredientai, tokie kaip putojanti medžiaga natrio laurilo sulfatas, gali sureaguoti su burnos skystyje esančiu fluoridu ir panaikinti jo poveikį. Todėl išsivalę dantis, pusvalandį ar valandą palaukite, ir tik tuomet praskalaukite burną skysčiu.
Kai kurie burnos skalavimo skysčiai netgi gali nudažyti dantis. Taip nutinka dėl chemikalo chlorheksidino gliukonato – antiseptiko, kurio paskirtis yra naikinti bakterijas ir dantų akmenis, sukeliančius blogą burnos kvapą.
Tačiau reguliariai patekdamas ant dantų chlorheksidinas gali ant emalio palikti rudų dėmių. Taip nutinka dėl tam tikros cheminės reakcijos.
„Jis gali nudažyti dantis per maždaug 10 naudojimo dienų, nes reaguoja su maisto priedais, kurių likučių gali būti ant mūsų dantų. Labiausiai kenkia taninai, kurių yra kokakoloje, arbatoje, kavoje ir raudonajame vyne“, – aiškina profesorius R. Seymour.
Tai gal reikėtų išmesti visus burnos skalavimo skysčius? Pasak Britanijos stomatologų asociacijos mokslinio patarėjo profesoriaus Damien Walmsley, geriausia būtų pasitarti su savo stomatologu.
Jam pritaria ir Londone dirbantis stomatologas Ogo Eze: „Jei žmogus serga dantenų uždegimu (gingivitu), labai svarbu, kad ant dantų būtų kuo mažiau akmenų, nes jie gali dar labiau padidinti uždegimą.
Stomatologas gali pasiūlyti 2 savaites naudoti daug fluorido turintį burnos skalavimo skystį, kuris padeda sumažinti ėduonies plitimo riziką.“
Jei jūsų nekamuoja dantų problemos, R. Seymour pataria naudoti burnos skalavimo skystį be alkoholio: „Jei burnos skalavimo skysčiai bent kiek didina tikimybę susirgti burnos vėžiu, nemanau, kad verta rizikuoti ir naudoti skystį, kurio sudėtyje yra alkoholio.“
Kad išvengtume ėduonies, jis pataria naudoti „Dentyl ph“, kuriame yra ne chlorheksidino, bet cetilpiridinio chlorido (CPC). Abi medžiagos pasižymi antiseptiniu poveikiu, bet CPC nenudažys dantų.
Tuo tarpu Britanijos dantų sveikatos asociacijos vadovas Nigel Carter teigė, jog norint, kad aktyvūs ingredientai sumažintų akmenų žalą ir padėtų apsaugoti nuo dantenų ligų, „burnos skalavimo skystyje turi būti alkoholio.“
Chlorheksidinas pasižymi antibakteriniu poveikiu. Daugelis stomatologų jį pataria vartoti pacientams, sergantiems ūminėmis dantenų ligomis.
Skalavimo skysčių su chlorheksidinu nepatartina vartoti ilgą laiką, nes jie pasižymi šalutiniu poveikiu – nudažo dantis. Šias dėmes gali nuvalyti tik stomatologas.
Britanijos dantų sveikatos asociacija neseniai apžvelgė visus duomenis, susijusius su burnos skysčių, kurių sudėtyje yra alkoholio, naudojimu. Jie padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog skalavimo skysčiai su alkoholiu sukeltų burnos vėžį.
Kosmetikos, tualeto reikmenų ir parfumerijos asociacijos, kuri atstovauja ir burnos skalavimo skysčių gamintojus, atstovas spaudai teigė: „Visiems Europos Sąjungoje parduodamiems produktams galioja griežti reikalavimai. Pirmiausiai patikrinama, ar produktas yra saugus, ir tik tuomet leidžiama juo prekiauti.“
Kviečiame dalyvauti „Eurovaistinės“ inicijuotame „21 dienos iššūkio“ projekte ir priimti „Sveikos šypsenos“ iššūkį!