– Burnos higiena privalo būti atliekama reguliariai ir nesant nusiskundimų dėl dantų ar dantenų būklės, tiesa?
–Tikrai taip. Reguliariai neatliekant burnos higienos, nenuvalant apnašų – kietųjų ir minkštųjų – burnos ertmėje dauginasi bakterijos, kurios sukelia ligas. Per šią pandemiją, deja, tenka pastebėti, kad net ir dabar, nesant draudimo teikti paslaugas odontologams, jaučiamas pacientų sumažėjimas. Žmonės vengia reguliarių profilaktinių apsilankymų pas odontologą ar burnos higienistą atlikti profesionalios burnos higienos ir tai ateityje duos neigiamų rezultatų jų sveikatai.
– Kokie simptomai įspėja, kad su burnos higienos procedūra jau stipriai pavėluota?
– Pirmieji požymiai, kad per ilgai atidėliojote vizitą pas burnos higienistą, yra nemalonus kvapas iš burnos, kraujuojančios, paraudusios, patinusios ar net niežtinčios dantenos. Tai paprastai jau yra ženklas, kad prasidėjo gingivitas – dantenų uždegimas.
– Delsimo kaina didelė?
– Jeigu kalbame apie sveiką žmogų, kuris neturi dantų ar dantenų ligų, galbūt nieko tragiško nenutiks per tuos metus, jeigu iki tol burnos higiena buvo reguliari ir gydytojas nenustatė pakitimų ar problemų.
Tačiau metus laiko nedarant burnos higienos atsiras prastas burnos kvapas, gali prasidėti dantenų kraujavimas, pradėti tirpti alveolinis kaulas, kuriame stovi mūsų dantys. Kitaip tariant, karantininis odontologinių paslaugų atidėliojimas gali pasibaigti tuo, kad vėliau sulauksite gingivito, periodontito ar paradontozės diagnozės, atsiras dantų paslankumas. Pastarasis simptomas indikuoja, kad alveolinis kaulas jau yra gerokai nutirpęs. Be to, net gali atsirasti dantų ėduonis, ypač dėl tarpdančiuose besikaupiančių akmenų.
Visai kas kita, jeigu dantenų kraujavimas, gingivitas kamavo ir iki pandemijos ar gydytojas odontologas, burnos higienistas buvo įspėjęs dėl prasidedančio periodontito, tokiam žmogui burnos higieną privaloma atlikti reguliariai, 2–4 kartus per metus. To nedarant toliau tirps alveolinis kaulas ir su laiku iškris dantys, tuomet reikės kaulo priauginimo, danties implantavimo ir protezavimo, kas jau yra nepigus malonumas. Ir jo tikrai galima išvengti reguliariai atliekant burnos higieną.
Paplitęs įsitikinimas, kad tie, kurie jau turi implantus arba protezus, gali būti ramūs ir burnos higiena – ne pirmo būtinumo reikalas. Priešingai. Kaip ir aplink dantis, taip ir aplink implantus, kaupiasi apnašos ir šiuo atveju gali pasireikšti ne paradontozė, o peri-implantitas, kai aplink implantą dėl bakterijų pradeda tirpti kaulas ir gresia implanto iškritimu. Taip pat maisto likučiai, apnašos kaupiasi ir po nuolatiniais neišimamais protezais, o po jais namų sąlygomis ne visada yra galimybė gerai išsivalyti.
– Ar įmanoma burnos higieną užtikrinti namų sąlygomis?
– Net ir idealus, reguliarus dantų valymas, tarpdančių priežiūra valant siūlu nei per pusę neatstos profesionalios burnos higienos. Šepetėliu neįmanoma taip gerai pašalinti kietųjų apnašų, jose susikaupusių bakterijų, susidariusios bakterijų plėvelės, tam reikalingas dantų poliravimas odontologijos klinikoje.
– Kas dar pandemijos, karantino metu labiausiai kenkia mūsų dantims, be to, kad vengiame lankytis pas specialistus?
– Labiausiai kenkia tingėjimas. Ne tik reguliariai lankytis pas specialistus, atlikti burnos higieną, bet ir elementariai, dirbant iš namų, netingėti ir nepamiršti atsakingai ryte ir vakare valyti dantis. Tai, kad nesusitinkate su kolegomis, neatleidžia nuo dantų priežiūros. Nemažiau dantims kenkia ir rūkaliai, jiems burnos higiena taip pat yra šventas reikalas, kurio atidėlioti nevalia.
Svarbu
Burnos higienos procedūrą optimalu atlikti du kartus per metus. Kai kurių dantų ir dantenų ligų atvejais – kas tris keturis mėnesius.