Pataria specialistė
Estetinės medicinos klinikos „Era Esthetic“, plastinės chirurgijos klinikos „VitkusClinic“ ir „Astos Dumliauskienės odos klinikos“ gydytoja dermatovenerologė Romualda Kazanavičienė:
Grybelio liga
„Šiandien jau įrodyta, kad seborėjinį dermatitą sukelia Malassezia (Pityrosporum ovale) grybelis“, – pasakoja gydytoja. Pasak jos, šios ligos suaktyvėjimą paskatina ir kiti veiksniai. Stresas, hormoniniai pokyčiai, gyvenimo būdas, vartojami vaistai gali padidinti pleiskanų atsiradimo riziką. Nereikia pamiršti ir cukraus. Nors pieninio šokolado plytelė, gulinti spintelėje, ir vilioja, tačiau daugiau naudos, išskyrus malonumą, cukrus nesuteiks.
„Malasezzia arba kitų grybelių sąlytis su mikrobiotos disbalansu – žarnyno bakterijomis – yra labai ryškus“, – sako R. Kazanavičienė ir pataria, kad sergant šia liga reiktų šiek tiek sumažinti pieno produktų suvartojimą ir gliuteno kiekį maiste.
Būdingas niežulys
Nuo neseniai gimusio kūdikio iki vyresnio amžiaus žmogaus – seborėjiniam dermatitui nerūpi amžius.
„Išsiskiria vaikų forma, vadinamoji lopšio kepurė, kuri dažnai pasitaiko pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir būna siejama su padidėjusiu androgenų kiekiu, gaunamu iš mamos, o vėliau prisideda mieliagrybiai (Pityrosporum ovale)“, – apie vaikams pasitaikantį dermatitą užsimena gydytoja dermatovenerologė.
Riebalinių liaukų gausios galvos sritys yra mėgstamiausios vietos, kurias pasirenka seborėjinis dermatitas: ant skalpo, ausies landoje, centrinėje veido dalyje, pavyzdžiui, nazolabialinėse raukšlėse. Rečiau pasitaiko ant kūno. O vyrams dažniausiai pleiskanoja veido sritis aplink antakius ar barzdą. Tad vonioje, pataria pašnekovė, reikėtų pasirūpinti ir barzdos higiena.
Seborėjinį dermatitą galima atpažinti ne tik iš pleiskanojančios, bet ir paraudusios odos.
„Pleiskanos būna riebios, prikibusios prie plaukelio, balkšvai gelsvos spalvos. Seborėjiniam dermatitui būdingas ir niežtėjimas, tačiau pakrapščius pleiskanojančią odą, nebūna kraujo, kitaip nei sergant žvyneline“, – pasakoja dermatovenerologė R. Kazanavičienė ir užsimena, jog numojus ranka į pirmuosius ligos simptomus gali blogėti odos būklė. Pavyzdžiui, vaikai seborėjinio dermatito pažeistas vietas dažnai nusikaso, o plaukai toje vietoje gali ir iškristi.
Geras šampūnas svarbiausia
Jeigu naudojant kasdienės plaukų priežiūros priemones, pleiskanų daugėja, reiktų kreiptis konsultacijos pas specialistą. „Jei liga būna paūmėjusi, pasitelkiame salicilo rūgštį, kad nusluoksniuotume pleiskanėles. Kartais prireikia ir hormoninių vaistų, kurie mažina uždegimą. Jau geriau gydyti vaistais, nei suteikti progą ligai išplisti“, – pataria dermatovenerologė.
Tik pasireiškusį seborėjinį dermatitą galima išgydyti ir dažnai žmogus į gydytojo kabinetą nebesugrįžta. Negydoma liga gali tapti lėtinė ir vis atsinaujinanti, priklausomai nuo oro sąlygų ar kitų veiksnių. „Siekiant sumažinti seborėjinio dermatito pasikartojimą reiktų naudoti priešgrybelinius šampūnu. Galima taip pat rinktis plaukų priežiūros priemones, kurių sudėtyje yra azolo, alilamino, cinko, seleno, deguto ar arbatmedžio“, – apie šampūnų pasirinkimą pasakoja gydytoja.
Verta žinoti
Statistika rodo, kad seborėjinis dermatitas paveikia nuo trijų iki dešimties žmonių iš šimto, tačiau liga dažniau diagnozuojama vyrams. Taip pat sergant imunodeficitinėmis ligomis, pavyzdžiui AIDS, seborėjinio dermatito tikimybė didėja. Tyrimų duomenimis, nuo trisdešimt iki aštuoniasdešimt procentų AIDS sergančiųjų turi šią odos ligą.