Vasarą atsipalaiduojame ir stačia galva neriame į malonumus. Jūroje ar ežere vanduo neatrodo per šaltas, ilgai vakarojame lauke ir nė motais, kad saulei nusileidus, atvėsta – šilčiau apsirengti neskubame. O šlapimo takų infekcijos to ir laukia. Tik susirgę pagalvojame, kad galėjome labiau pasisaugoti.
Šlapimo takų uždegimai kyla įvairiuose šlapimo sistemos organuose – šlapimo pūslėje, inkstuose, prostatoje. Specialistų teigimu, paprastai uždegimas prasideda nuo apatinių šlapimo organų, šlaplės ar šlapimo pūslės. Vėliau infekcija gali kilti į viršų, sukelti vieno ar abiejų inkstų uždegimą.
Dažniausiai pasitaikančios šlapimo organų infekcijos kaltininkės – bakterijos, laukusios palankaus momento, kada organizmas taps ne toks atsparus, tačiau ligos priežastimi gali būti ir grybeliai, virusai.
Pasak Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ gydytojo urologo Tito Simaškos, nuo šlapimo organų infekcijos dažniau kenčia moterys, nors liga gali užklupti ir vyrus. Beveik pusei jų infekcija po kurio laiko pasikartoja.
„Moterys serga šlapimo takų infekcijomis beveik du kartus dažniau negu vyrai. Šlapimo takų ligos vasarą užklumpa net 46 proc. 18-40 metų moterų daugiau nei kitais metų laikais.
Priežastys būna įvairios – dažnesni lytiniai santykiai, dėl ko susergama ne tik lytiškai plintančiomis, bet ir šlapimo takų ligomis. Taip pat per mažai vartojama skysčių, o keliaujant neretai – arba nėra galimybių, arba pamirštama pakankamai dažnai šlapintis. O esant retesniam šlapinimuisi, sukuriama palanki terpė šlapimo pūslėje daugintis bakterijoms“, – teigia Kauno klinikos gydytojas urologas T. Simaška.
Gydytojo teigimu, susergama ir maudantis įvairiuose vandens telkiniuose.
„Čia tyko keli pavojai. Šlapimo takų infekcija dažnai užklumpa tuos, kurie skuba išbandyti pernelyg šalto vandens malonumus, o tai pavojinga ir labai dažnai po maudynių šaltame vandenyje, susergama šlapimo takų ar šlapimo pūslės uždegimu.
Pavojus infekcijoms patekti į šlapimo organus kyla ir po maudynių nepersirengus sausais drabužiais, laukiant, kol šlapias maudymosi kostiumėlis išdžius saulėje ant kūno. Įtakos turi ir permainingi vasaros orai. Kai po alinančių karščių staiga atvėsta, šilčiau neapsirengę ar permerkti lietaus žmonės peršąla. Kartais pakanka sušlapti, sušalti kojas ir liga kaipmat užklumpa. Dažniau šlapimo organų uždegimai vargina lėtinėmis ligomis sergančius žmones, taip pat tuos, kurių nusilpęs imunitetas“, – sako gydytojas.
Vandens švarumas ežere, baseine ar jūroje įtakos šlapimo takų infekcijoms paprastai neturi. Visgi specialistai pataria po maudynių telkiniuose, kur maudosi daugiau žmonių, nusiprausti po dušu, nes taip nuplausite išorinius lytinius organus galinčias dirginti bakterijas bei chemines medžiagas.
Šlapimo takų infekcijos simptomai
„Prasidėjus šlapimo takų ar pūslės uždegimui pirmiausia juntamas nemalonus deginimas šlapinantis ar net skausmas, atsiranda noras šlapintis dažnai po truputį, jaučiamas skausmas ar diskomfortas apatinėje pilvo dalyje, nemalonus šlapimo kvapas, šlapimas pasidaro drumstas. Kai kurie žmonės gali pradėti karščiuoti, juos ima krėsti šaltis, kamuoja skausmas nugaroje, plintantis į kirkšnies sritį, retais atvejais atsiranda pykinimas, ligonis vemia“, – aiškina gydytojas urologas.
Pasak gydytojo, nesunkus ūminis cistitas dažniausiai gali būti gydomas namuose ir praeina per 4–9 dienas. Moterys išgeria vaistažolių arbatų, šilčiau apsirengia ir pasveiksta. Bet jei imunitetas nusilpęs, ar liga užtrunka, verčiau nelaukti ir apsilankyti pas gydytoją. O pasitaiko, kad prireikia gydymo ligoninėje.
Ką daryti, kad šlapimo organų ligos nesugadintų atostogų?
Gydytojas sako, kad šlapimo takų uždegimų galima išvengti imantis kai kurių profilaktikos priemonių.
1. Vartoti daug skysčių, stengtis per dieną išgerti 8-10 stiklinių vandens, gerti spanguolių sultis, vengti saldžių gėrimų. Jei organizmas gauna pakankamai skysčių, bakterijos negali daugintis, jos išplaunamos.
2. Stengtis šlapintis dažniau.
3. Nedėvėti per daug aptemptų apatinių rūbų bei maudymosi kostiumėlių.
4. Vengti drėgnų maudymosi kostiumų bei drėgnų rankšluosčių, juos pasikeisti po maudynių, nedžiovinti ant kūno.
5. Moterims reikėtų pasišlapinti po lytinių santykių.
6. Menstruacijų metu naudoti tamponus, o ne įklotus, pakankamai dažnai juos keisti
7. Nekentėti, jei norite šlapintis, o šlapinantis visiškai ištuštinti šlapimo pūslę.
8. Dėvėti medvilninius, o ne sintetinius apatinius.
9. Gydyti ligas, skatinančias cistitą ar jo kartojimąsi: diabetą, prostatos hiperplaziją, stuburo smegenų pažeidimus.
Kaip gydytis, jei liga užklupo?
Su šlapimo organų uždegimais reikia kovoti iš karto, vos jiems pasireiškus. Laiku negydant liga gali greitai peraugti į sunkesnius negalavimus– šlapimo pūslės lėtinį uždegimą, inkstų geldelių uždegimą, o pastarasis gali lemti netgi inkstų nepakankamumą.
Pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių, kad uždegimą sukėlusios bakterijos iš organizmo būtų išplautos. Labiausiai tinka bruknių arba meškauogių arbatos, spanguolių sultys. Uždegimą slopinantį poveikį turi medetkos, šalavijai, jonažolės, miškinių sidabražolių šaknys, rozmarinų lapai, kadagių vaisiai. Sergant šlapimo takų infekcijomis, svarbu vartoti ir beržo lapų, rykštenių žolės, petražolių, asiūklių, dilgėlių lapų, kurie iš organizmo varo šlapimą.
Prieš miegą suvalgykite šaukštą trintų spanguolių uogų su medumi ar cukrumi užgeriant stikline vandens. Naktį paprastai nesišlapiname, taigi daugiau naudingų medžiagų liks organizme, o ne pasišalins kartu su šlapimu. Rytų medicinos specialistai teigia, kad geriausias laikas gerti arbatas, skirtas šlapimo takų infekcijų profilaktikai ar joms gydyti, yra 5-7 val. ryto arba 17-19 val. vakaro. Esą tuomet geriausiai veikia inkstai ir šlapimo pūslė.
Gydytojų teigimu, gydant šlapimo pūslės uždegimus, svarbi ir mityba. Sergant cistitu, iš raciono rekomenduojama išbraukti aštrų maistą: pipirus, krienus, garstyčias, marinatus, sūrius patiekalus, alkoholinius gėrimus, taip pat ir alų . Sergant šlapimo organų uždegimu reikėtų atsisakyti stiprios kavos, gazuoto vandens, nes jie dirgina ir taip jautrią šlapimo pūslę. Būtina pasirūpinti, kad organizmas gautų pakankamai vitamino C.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti pilvo apačioje pridėti šildyklę, darytis sėdimąsias šilto vandens vonias. Vandens temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 40 laipsnių, o procedūra turi trukti apie 10 minučių.
Na, o jeigu priemonės namuose nepadeda, arba liga kartojasi tuomet vertėtų skubėti pas gydytoją.
Kada dar ir dėl kokių priežasčių susergama?
Gydytojų teigimu, yra žmonių amžiaus tarpsniai, kada šlapimo takų infekcijos dažnesnės.
Pirmas – kūdikystė, nes naudojamos sauskelnės.
Antras – moterų lytinio gyvenimo pradžia, kada uždegimą gali sukelti aktyvus seksas. Lytinius santykius gydytojai įvardija kaip vieną iš dažniausių priežasčių, dėl ko išsivysto šlapimo takų infekcija. Pastebėta, kad cistitu dažniau serga tos moterys, kurios itin dažnai mylisi, kurių makštis pernelyg sausa ir jos nenaudoja lubrikantų, taip pat moterys, kurios pasimylėjusios ilgai nesišlapina arba mylisi su pilna šlapimo pūsle.
Trečias – susijęs su vyresnėmis moterimis, kai vyksta hormonų persitvarkymas. Šlapimo pūslės uždegimas neretai išsivysto prasidėjus menopauzei, kai sumažėja estrogenų kiekis, turintis įtakos šlapimo pūslės ir šlapimkanalio veiklai. Senstant organizme mažėja skysčių kiekis, todėl visi jo audiniai sausėja. Tai būdinga ir šlapimo pūslės sienelėms. Jos praranda elastingumą ir dėl to blogiau susitraukinėja, neleisdamos visiškai ištuštėti šlapimo pūslei. Joje likusiame šlapime dauginasi bakterijos, kurios ilgainiui gali sukelti uždegimą. Todėl vyresnėms moterims ši liga prasideda po menkiausio peršalimo ir linkusi dažnai kartotis.
Ketvirtas periodas paliečia vyresnio amžiaus vyrus, kai atsiranda prostatos išvešėjimo rizika. Tada padidėjusi prostata gali užspausti šlapimo kanalą, ir šlapimas negali laisvai nutekėti, užsilaiko pūslėje, o tai lemia bakterijų dauginimąsi. Taip pat šlapimo organų infekcijų rizika didėja bet kokio amžiaus žmonėms, kai jie nesikelia nuo patalo ir naudoja sauskelnes arba šlapinasi per kateterį.