Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys, kurioms po menopauzės skiriama pakaitinė hormonų terapija, pilvo srityje riebalų turi mažiau nei tos, kurioms tokia terapija netaikoma. Visgi gydytojo receptas – ne vienintelė išeitis. Pirmiausia verta išmėginti natūralius hormonų lygio reguliavimo būdus. Vienas iš jūsų tikslų – normalizuoti kraujo cukraus ir insulino lygį, todėl gerokai apribokite suvartojamo cukraus kiekį, pašalinkite iš raciono perdirbtus gaminius, stenkitės vengti pieno produktų, alkoholio ir kofeino.
Ir vis dėlto – kaip žinoti, ar tie juosmens nepuošiantys riebalai – smaguriavimo rezultatas, ar didesnės problemos simptomas? Toliau išvardyti keli požymiai iš portalo „Prevention“, rodantys, kad dėl ryškėjančio pilvo veikiausiai kalti hormonai.
Juosmens apimtis vis didėja, nors maitinatės taisyklingai
Jei problemų dėl pūpsančio pilvo anksčiau neturėjote ir gelbėjimo ratą primenantis riebalų sluoksnis atsirado kone staiga, labai gali būti, kad vis ryškėjantis pilvas – hormoninių svyravimų rezultatas.
„Su amžiumi mažėja jautrumas insulinui, todėl organizmas ima kaupti riebalus, užuot juos deginęs, – aiškina Sara Gottfried, populiarių knygų apie hormonus ir mitybą autorė. – Perimenopauzės laikotarpiu ir vėliau moterų organizme ima labiau dominuoti estrogenai. Šių hormonų dominavimas mažina jautrumą insulinui, todėl pilvo srityje ima kauptis riebalai.“
Sunku atsispirti saldumynų pagundai
Pasak S. Gottfried, mąžtantis jautrumas insulinui gali turėti antrinį poveikį ir kitiems svarbiems hormonams.
„Sumažėjęs jautrumas insulinui gali turėti poveikį leptinui. Tai hormonas, pranešantis organizmui apie sotumo jausmą, tačiau dėl padidėjusio insulino lygio padidėja ir leptino kiekis“, – sako specialistė.
„Kitaip nei galbūt manote, padaugėjus organizme leptino anaiptol nenutinka taip, kad žmogus nuolatos jaučiasi pasisotinęs. Pastoviai pakilęs leptino lygis gali privesti prie leptino receptorių disfunkcijos, o kaip tik jie ir siunčia atitinkamus signalus smegenims. Dėl šios priežasties leptino kontrolė ima veikti priešingai nei turėtų: žmogus suvalgo daugiau nei būtina, nes niekada negauna signalo sustoti“, – aiškina S. Gottfried.
Jaučiate nuolatinį stresą
Dar vienas veikėjas, prisidedantis prie pilvo riebalų gausėjimo, – kortizolis. Šis hormonas dažnai vadinamas streso hormonu, nes jo daugėja tada, kai patiriamas stresas, juntamas nerimas. Tai taip pat priveda prie stabilaus svorio augimo.
Kaip sako ekstremalios medicinos ir intensyvios terapijos specialistė Jacqueline Montoya, tokią tendenciją lemia organizmo perėjimas į išlikimo režimą.
„Stiprus stresas ir nerimas gali suaktyvinti organizmo išgyvenimo režimą. Tada pakyla kortizolio lygis ir duodamas signalas kaupti riebalus“, – aiškina ji.
Kamuoja nuotaikų svyravimai
Prieš- ir pomenopauziniam laikotarpiui būdingas estrogenų lygio svyravimas, galintis nulemti staigią nuotaikų kaitą ir riebalų kaupimąsi ant centrinių kūno dalių. Viskonsino universitete atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad dėl šios priežasties moterys yra labiau linkusios į afektinius sutrikimus nei vyrai. Tyrimas parodė, kad estrogenų lygio svyravimai labiausiai tikėtini vykstant reprodukcinio ciklo procesams ir tarpiniais su menopauze susijusiais etapais. Kaip tik šiuo laikotarpiu moterys dažnai kenčia nuo depresijos.
Estrogenų lygio svyravimas – natūralus, su menopauzės nulemtais organizmo pokyčiais susijęs procesas, galintis paskatinti nuotaikų kaitą ir svorio augimą. Štai kodėl, anot S. Gottfried, nedera pernelyg kaltinti savęs dėl nevaldomai didėjančių apimčių.
„Jei sunkiai pavyksta atsikratyti papildomų kilogramų, nemanykite, kad taip yra dėl valios arba disciplinos stokos. Veikiausiai prieš jus sukilo jūsų pačių hormonai“, – sako ji.
Kankina nuolatinis išsekimas, bet nepavyksta lengvai užmigti
Nemiga ir išsekimas – dar du iškalbingi požymiai, kad kaltę dėl augančio svorio derėtų suversti hormonams. Miego stygius veda prie išsekimo, o pastarasis sukelia stresą, todėl kankina nemiga. Toks ydingas režimas daro poveikį hormonams, ypač – kortizolio lygiui.
„Padaugėjus kortizolio gali sumažėti skydliaukės hormonų rodikliai, o tai lemia centrinių kūno dalių apimčių didėjimą, – aiškina J. Montoya. – Dėl šios priežasties išskiriama mažiau augimo hormono, o jis atsakingas už audinių bei raumenų stiprinimą ir bendrą sveikatos būklę.“
Kaip natūraliai atkurti hormonų balansą
Pagrindinė problema, iškylanti kovojant su pilvo riebalais, besikaupiančiais dėl hormoninių pakitimų, yra ta, kad visi procesai vyksta cikliškai, t. y. vienas veiksnys lemia kitą ir atvirkščiai. Štai kodėl moterims ypač sunku sumažinti dėl hormonų ryškėjantį pilvą. Visgi medicininė intervencija – ne vienintelė išeitis. Nelemtą ciklą gali pavykti nutraukti tam tikrais gyvenimo būdo pokyčiais.
„Kasdien privalu galvoti, ką dedatės į burną, koks jūsų fizinis aktyvumas, kiek laiko miegate ir kaip kovojate su stresu. Atitinkami sprendimai tikrai gali pasiteisinti mėginant atkurti hormonų balansą“, – sako J. Montoya.
S. Gottfried taip pat pataria perkratyti mintyse mitybos racioną.
„40 dienų pabandykite nevartoti cukraus, glitimo, pieno produktų, alkoholio ir kofeino, – sako ji. – Kasdien suvalgykite po pusę kilogramo daržovių, tokių kaip kopūstai, ir pavartokite uždegimą slopinančių baltymų. Viso to tikslas – sumažinti sutrikusios mitybos sukeltą stresą atsisakant aršias reakcijas sukeliančio maisto.“
S. Gottfried rekomenduoja ne tik pakeisti mitybos racioną, bet ir išbandyti protarpinį pasninkavimą. Labiausiai pasitesinti, jos manymu, gali santykiu 16:8 pagrįstas metodas, t. y. 8 valgymo ir 16 pasninkavimo valandų (į jas įskaičiuojamas ir nakties miego laikas).
Specialistė pataria susidomėti didelio intensyvumo intervalinėmis treniruotėmis, o naktį išmiegoti ne mažiau kaip septynias valandas.
„Nevisavertis miegas suardo organizmo biochemiją, be to, jaučiant nuovargį didėja persivalgymo rizika“, – perspėja S. Gottfried.